Naujasis Darbo kodeksas: nemokami pietūs darbuotojams baigiasi | Kas vyksta Kaune

Naujasis Darbo kodeksas: nemokami pietūs darbuotojams baigiasi

delfi.lt 2017/06/19 21:18
Delfi.lt/D. Pipo nuotr.

Nuo liepos 1 d. įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, garantijos darbuotojams sumažėja. Kokios bus jų darbo sąlygos priklausys nuo asmeninių gabumų, kolektyvinių derybų arba tiesiog nuo geros darbdavio valios.

Apie aktualiausias Darbo kodekso naujoves Delfi.lt TV laidoje „Gyvai“ diskutavo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė ir profesinėms sąjungoms atstovaujantis advokatas Nerijus Kasiliauskas.

„Koks yra Darbo kodekso principas, ką šiandien nori pasakyti įstatymo leidėjas? Nemokami pietūs baigėsi. Žodžiu, arba tu vienas, arba burkis ir derėkis. Ta prasme garantijos sumažintos. Niekas dovanų nedalins ir tada žmogus turės instrumentą burtis į organizacijas“, – kalbėjo advokatas.

Jam iš dalies pritarė ir viceministrė, priminusi, kad vienas iš kodekso tikslų ir buvo skatinti darbuotojų ir darbdavių derybas.

„Galbūt ne tik kolektyviai derėtis, bet ir individualiai. Lygiai taip pat jis turės tokias galimybes, jeigu uždirbs daugiau nei du vidutinius šalies atlyginimus. Ir būrimasis į profesines sąjungas yra skatintinas ir čia buvo vienas iš Darbo kodekso tikslų – kad turime stiprinti derybines galias, jeigu norime, kad darbo užmokestis pas mus didėtų“, – aiškino E. Radišauskienė.

Tartis dėl išeitinių – sunkiau

Nemažai klausimų kilo dėl to, kokios darbuotojams priklausys garantijos, kai jie bus atleidžiami iš darbo.

Anot N. Kasiliausko, dabar susiformavusi praktika, kai nutraukiant sutartį šalių susitarimu dėl išeitinės išmokos tariamasi atsižvelgiant į kodekse įtvirtintus dydžius (šiuo metu – iki 6 mėn. vidutinio atlyginimo dydžio).

„Tačiau šalių susitarimu niekas nepriklauso, priklauso, ką jūs susitarsite. Jeigu susitarime neįrašysite išeitinės išmokos dydžio, kompensacijų, tai jūs nieko ir negausite. Savo noru dėl svarbių priežasčių irgi atskiras pagrindas.

Darbdavys savo iniciatyva gali ir neatleidinėti. Praktikoje dažnai kyla ginčas – darbuotojas nori išeiti, bet sako, man reikėtų išeiti su išeitinėmis. Darbdavys sako, ne aš tavęs neatleidinėsiu, tu gali dirbti. Tada eina tartis šalių susitarimu.

Ką naujas kodeksas padarys ne darbuotojo naudai? Kai šiandien vyksta derybos dėl sutarties nutraukimo šalių sutarimu, dažniausiai „rišamasi“ prie kodekse numatytų išeitinių. Štai mano stažas yra toks, jei kaip darbdavys atleidinėtum savo iniciatyva, tau reikėtų mokėti tokio dydžio išeitines išmokas. Dabar darbdaviui išeitinė „kainuos“ tik du mėnesius. Daugiau kaip du mėnesius niekas nenorės mokėti“, – komentavo advokatas.

Tiesa, jeigu per tris mėnesius po atleidimo darbuotojas neįsidarbins pas tą patį darbdavį, jis turės teisę gauti ilgalaikio darbo išmoką. Jos dydis svyruos nuo 1 (kai stažas darbovietėje 5–10 metų) iki 3 vidutinių darbo užmokesčių (kai stažas yra per 20 metų).

Užteks dviejų įspėjimų

E. Radišauskienė paaiškino, kad naujame kodekse kiek pakeičiamas ir darbo sutarties nutraukimas dėl darbuotojo kaltės.

7488770

Raštu įspėjus, darbuotoją bus galima atleisti už tokį patį darbo pareigų pažeidimą, įvykdytą du kartus per metus.

Pavyzdžiui, už pavėlavimą į darbą, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, kokių nors kitų taisyklių pažeidimą.

Delfi.lt skaitytojai klausė ir apie vieną iš daugelio naujovių, numatyta liepą įsigaliojančiame kodekse, t. y. yra „greitą“ darbuotojo atleidimą, teisiškai vadinamą darbo sutarties nutraukimu darbdavio valia.

Jis apibrėžiamas taip: darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju įspėjęs prieš 3 darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

„Iš dalies tai sukuria stabilumą, bet iš kitos pusės, jeigu tiesiogiai atsakant į klausimą, kaip gintis, tai atleisdamas darbdavio valia, darbdavys turės įvardyti priežastį kitą negu įvardyta įstatyme. Ir ta priežastis negalės būti diskriminacinio požiūrio.

Aišku, čia formalus dalykas, nėra darbdavio, kuris rašys, atleidžiu dėl to, kad esi vyras ar moteris, ar kitos spalvos. Tą sudėtinga įrodyti. Bet priežastį, kuri nenumatyta Darbo kodekse, darbdavys turės nurodyti“, – aiškino advokatas.

Kaip veiks ši nuostata, esą priklausys ir nuo būsimos teismų praktikos. Pavyzdžiui, ar „charakterių nesutapimas“ trukdo, ar netrukdo darbui. Norėdamas įrodyti, kad atleido teisėtai, darbdavys galės surinkti kolektyvo parašus.

Teisininko teigimu, ši nuostata nėra nauja, ji galiojo iki 2003 m., tik tuo metu buvo numatytos didelės išeitinės išmokos – net iki 36 mėn. Dėl to tokia nuostata buvo naudojamasi retai.

Mokės daugiau, nors gali mažiau?

„Dėl to ir yra renkami kolektyvo parašai, kad nebūtų subjektyvi nuomonė, kad darbdavys pats vienašališkai, be pagrindo paėmė ir atleido žmogų. Dar kartą akcentuoju, kad tai gali būti ne mažesnė nei 6 mėn. išeitinė išmoka. Gali būti ir didesnė.

Žinote, kaip visada reikia galvoti, ar mes matome privalumus, ar trūkumus. Jeigu sakyčiau noriu pamatyti privalumus, sakyčiau, kad reikia derėtis dėl didesnio. Jei galvoju, kad man nėra galimybių derėtis, pasiimsiu mažiausiai tai, kas yra parašyta.

Galvoju, kaip tik žmonės turėtų skaityti, domėtis ir apskritai didinti ne tik kolektyvines bet ir individualias derybines galias“, – aiškino E. Radišauskienė.

Diskusijos dalyviai sutiko, kad „greitai“ atleisdami darbdaviai privalės nurodyti tam tikrą atleidimo priežastį, kurią darbuotojai turės teisę ginčyti. Tačiau derybų nebus – taip, kaip nutraukiant sutartį darbdavio iniciatyva, pavyzdžiui, mažinant darbuotojų skaičių.

„Tačiau jei kalbame apie tuos darbdavius, kurie naudosis tokiu pagrindu, manau, kad jei galės išmokėti 6 atlyginimų dydžio išeitines ir jei žmogus tikrai nepritampa prie kolektyvo, tai gal jis sumokės ir 12 atlyginimų dydžio išeitines“, – įsitikinusi viceministrė.

Kaip bus su atostogomis

Nemažai skaitytojų klausė ir apie kasmetines atostogas – daugelis įsitikinę, kad jos atimamos iš darbuotojų. Pavyzdžiui, vienas iš jų teigė yra sukaupęs 84 kalendorines dienas atostogų, o jam bus suteiktos tik 60 darbo dienų atostogų.

N. Kasiliauskas pripažino, kad jeigu šis darbuotojas dirba pas darbdavį, kuris išleidžia atostogų ir po vieną dieną, o ne reikalauja būtinai imti visą savaitę, tada darbuotojas dalį atostogų praras.

7488790

E. Radišauskienė priminė, kad Trišalėje taryboje vienas iš siūlymų buvo nustatyti 22 darbo dienų dienų atostogas, tačiau pačios profesinės sąjungos esą su tuo nesutiko.

N. Kasiliauskas teigė, kad įvertinus pasiūlytas papildomas atostogas didesnį stažą turintiems darbuotojams, pasirinktas dabartinis variantas, kuris netoks palankus jaunesniems darbuotojams.

Primename, kad nuo liepos 1 d. kasmetinės atostogos (įskaitant pailgintas ir papildomas atostogas) suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas 7 kalendorines dienas atostogų suteikiant 5 darbo dienas kasmetinių atostogų.

at

Perskaičiuojant nepanaudotas kasmetines atostogas iš kalendorinių dienų į darbo dienas, perskaičiavus nustatyta ne visa atostogų diena skaičiuojama kaip visa atostogų diena.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas bus sukaupęs 20 kalendorinių dienų atostogų, po liepos 1 d. jos bus perskaičiuotos į 15 darbo dienų atostogų: 20×5/7=14,28. 0,28 kalendorinės dienos bus apvalinama į vieną darbo dieną.

Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už 3 darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.

Kaip bus skaičiuojamos papildomos ir pailgintos kasmetinės atostogos Vyriausybė galutinai nuspręs šį trečiadienį.

Naujojo Darbo kodekso, kuris įsigalios liepos 1-ąją, įstatymą rasite čia.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA