Už vaikščiojimą į lauko tualetą gresia milijoninė bauda

Asociatyvi / Sezoninis tualetas prie Kauno marių
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Europos Komisija prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo procedūrą dėl to, kad per daug šalies gyventojų vis dar nėra prisijungę prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, kitaip tariant, iki šiol vaikšto į lauko tualetą. Jei pažeidimas nebus pašalintas, Europos Teisingumo Teismas Lietuvai gali skirti milijonus eurų siekiančią baudą.

Siekiant išspręsti susidariusią padėtį, Vyriausybėje rengiamos įstatymo pataisos, kuriose numatytos baudos neprisijungusiems gyventojams, tačiau jų dydžiai dar neskelbiami.

Kaip DELFI pasakojo, Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje ryšių su žiniasklaida grupės vadovas Giedrius Sudikas, pažeidimo procedūra pradėta 2017 metų vasario 15 dieną.

„Tai pirmasis pažeidimo etapas – prašymas Lietuvos institucijoms pateikti informaciją. Kiti galimi žingsniai – EK įpareigojimas per nustatytą laiką imtis priemonių ES teisės aktams įgyvendinti, kreipimasis į Europos Teisingumo Teismą ir galimos sankcijos.

Vis dėlto, EK stengiasi spręsti ES teisės taikymo klausimus konstruktyvaus dialogo būdu, tad daugumoje pažeidimų atvejų valstybės narės įvykdo savo įsipareigojimus iki EK kreipimosi į teismą“, – komentavo jis.

Prisijungę 72 proc.

Kaip nurodoma Vyriausybės nutarime „Dėl Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos patvirtinimo“, Lietuvoje 2015 metais centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį naudojo 80 proc. gyventojų, 72 proc. gyventojų nuotekos buvo surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis.

„Nors sukurta reikiama infrastruktūra ir gyventojai turėjo galimybę gauti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, gyventojų, gaunančių šias paslaugas, daugėjo nesmarkiai“, – rašoma nutarime.

Jame taip pat teigiama, kad vandentvarkos ūkio infrastruktūrą Lietuvoje sudaro daugiau kaip 20 tūkst. kilometrų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų, kurie bendrai vertinami daugiau 1,16 mlrd. eurų.

„Dėl to kasmet šių įmonių turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos didelės. Tačiau tik dalis šių sąnaudų įtraukiama į paslaugų kainą. Į paslaugų kainą neįtraukiamas už ES lėšas įgytas turtas, kurio vertė šiuo metu – apie 1 mlrd. eurų“, – rašoma nutarime.

Piniginės baudos gyventojams

Aplinkos ministerijos vandenų departamento direktorė Agnė Kniežaitė-Gofmanė DELFI sakė, kad EK pažeidimo procedūra prieš Lietuvą pradėta dėl dviejų priežasčių.

„Lietuva netinkamai įgyvendino Miestų nuotekų direktyvą, nes neužtikrino, kad Kėdainių aglomeracijos nuotekos būtų išvalomos iki nustatytų reikalavimų (neišvalo azoto).

Antra, 58 aglomeracijose (miestuose ar gyvenvietėse – DELFI) nemažiau kaip 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma centralizuotose nuotekų tvarkymo sistemose, ne daugiau nei 2 proc. nuotekų – individualiose nuotekų tvarkymo sistemose, o jų tvarkymas pastaruosiuose neužtikrino tokio aplinkos apsaugos lygio, kurio reikalauja direktyva“, – sakė ji.

Paprastai tariant, pagal direktyva, daugiau nei 2 tūkst. gyventojų turinčiose gyvenvietėse privalo veikti centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, o valstybė privalo užtikrinti, kad 100 proc. gyventojų turi naudotis tokia infrastruktūra. Tačiau Lietuva šių rodiklių dar nepasiekė.

Siekdama išspręsti susiklosčiusią padėtį, Aplinkos ministerija šiuo metu rengia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas.

„Planuojama, kad laiku neprisijungusiems gyventojams būtų taikomas įspėjimas su terminu ištaisyti pažeidimą, jei per įspėjime nustatytą terminą nebūtų prisijungta, gyventojui būtų taikoma piniginė bauda“, – sakė A. Kniežaitė-Gofmanė.

Jos teigimu, dėl baudų dydžių šiuo metu dar nėra apsispręsta.

Ministerijos vandenų departamento direktorė nurodė, kad įstatymo projektas Seimui turėtų būti pateiktas rudens sesijoje.

„Europos Komisijai esame įsipareigoję įstatymo pakeitimo projektą patvirtinti iki 2018 metų pradžios (įsigaliotų nuo 2019 metų)“, – sakė A. Kniežaitė-Gofmanė.

Anksčiau skelbta, kad pagal pataisas, vandens tiekėjai bus įpareigoti geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros įvadus ir išvadus nutiesti iki būsto ribos, o ne tik iki gyventojo sklypo ribos, kaip yra dabar.

Preliminariais duomenimis, visiems Miestų nuotekų direktyvos reikalavimams įgyvendinti dar reikėtų apie 100 mln. eurų. Aplinkos ministerija ieško galimybių šiam tikslui panaudoti ES paramos lėšas.

Liuksemburgui skyrė 2 mln. eurų baudą

Kol kas neįmanoma pasakyti, kokio dydžio bauda Lietuvai būtų skirta, jei šalis neįvykdys įsipareigojimų.

„Baudas skiria Europos Teisingumo Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Skiriama vienkartinė bauda ir bauda už kiekvieną dieną kol bus pašalintas pažeidimas“, – paaiškino A. Kniežaitė-Gofmanė.

Ji pateikė Liuksemburgo pavyzdį, kai šaliai už 2 aglomeracijas (kai Lietuvoje šiuo metu 58), neišvalančias nuotekų iki nustatytų reikalavimų, skirta 2 mln. eurų vienkartinė bauda ir 2,8 tūkst. eurų periodinė bauda už kiekvieną dieną.

Daugiau informacijos skaitykite čia.

142 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Specialiosios tarnybos sukeltos ant kojų: užminuotas teismas Kaune

Aleksotas ir Šilainiai sulauks naujų vaikų darželių?

Seimas jungia žalią šviesą kelių chuliganams: teisė vairuoti bus atimama ne visada?

Kaune atidaromas pabėgėlių ir migrantų integracijos centras

Liepos 6-ąją Kaune - nemokamų ekskursijų festivalis „L6”

Gyvenamųjų kvartalų statybos Vilniuje didina tempą

Pasakoja skaitytojai: skęstančio draugo negelbėjo, nes saugojo ant kranto buvusį šunį

Europoje plintantis virusas pasiekė ir Lietuvą

„Žalgirio“ naujienos - P. Valinskas karjerą tęs, su R. Seibučiu atsisveikinta

Lietuvoje pradėta prekyba legendine „Nokia“