VDU Kauno botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriuje atidaryta unikali Baltijos šalyse paprastojo apynio mokslinė kolekcija. Kolekcija užima apie 10 arų plotą, joje surinkta 30 veislių ir 19 kolekcinių pavyzdžių iš natūralių augaviečių.
„Apynių mokslinės kolekcijos įkūrimas VDU Kauno botanikos sode – didelis įvykis ir pasiekimas, kuris išryškina botanikos sodo įvairiapusę paskirtį mokslui, studijoms bei visuomenei šviesti“, – sakė VDU mokslo prorektorė prof. Julija Kiršienė.
Svarbus tiriamosios veiklos vaidmuo
Kolekcijos atidaryta konferencijos „Apynių moksliniai tyrimai ir apyninkystės verslo problemos bei inovatyvūs jų sprendimai Lietuvoje“ metu. Anot Vaistinių ir aromatinių ANGI koordinatorės dr. Laimos Šveistytės, labai svarbų vaidmenį atlieka tiriamoji veikla: moksliniai tyrimai duoda pagrindą išlaikyti augalų kolekcijas. „Džiaugiuosi, kad Lietuva turi Augalų genų banką. Nors laiko nugalėti negalime, čia vykdoma veikla padeda jį pristabdyti. Augalų genų banke laikomos išdžiovintos sėklos gali išsilaikyti dešimtmečius. Vertybes reikia išsaugoti“, – sakė dr. L. Šveistytė.
Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktorius Tauras Mekas konferencijoje kėlė retorinį klausimą, kaip gali būti vadinamas tautiniu paveldu alus, kurio gamybai naudojami kitose šalyse išauginti apyniai? Kviesdamas kitu kampu pažvelgti į apynio kultūrą, T. Mekas vardijo teigiamas apynio savybes, iš jų išryškindamas raminamąją. „Jeigu norite puikiai miegoti, prikimškite pagalvę apynio spurgais. Ramus miegas – garantuotas“, – teigė T. Mekas.
Paprastojo apynio kolekcijos kūrimas ir moksliniai tyrimai VDU Kauno botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriuje pradėti beveik prieš šimtą metų.
Diskutavo apie apynių verslo tendencijas
Konferencijoje genetinių tyrimų svarbą paprastojo apynio veislėms ir formoms identifikuoti pabrėžė prof. dr. (HP) Algimantas Paulauskas. Anot profesoriaus, visas pasaulis siekia genotipavimo, o šio veiksmo svarba botanikos sodams – ypač didelė, nes vienoje vietoje auga platus skirtingų veislių augalų spektras.
Verslo atstovas Simonas Gutautas susirinkusiems konferencijos dalyviams ir svečiams įvardijo apynių verslo bei kultūros tendencijas ir problemas viso pasaulio kontekste. Kalbėdamas apie mažųjų aludarių įtaką apyninkystei, S. Gutautas išskyrė naujų apynių veislių poreikį, aromatinių apynių įvairovės poreikį, nedžiovintų, ekologiškų apynių poreikį ir naujas apynių produktų formas.
Anot S. Gutauto, mažųjų aludarių atsiradimas gerina sąlygas apynių augintojams, šiuo metu vyrauja aromatinių apynių veislių poreikio ir auginimo tendencija. „Europa seka Amerikos madas. Alaus rūšims ieškoma kuo daugiau aromatų: mango, pušų, uogų ir pan. Bandoma išvesti savas linijas, kuriamos naujos apynių veislės“, – teigė prelegentas.
Atnaujintoje paprastojo apynio kolekcijoje sumontuotos konstrukcijos siekia 6 metrus aukščio. Apyniams pasiekus viršų, jie ima derėti. „Natūralioje gamtoje apyniai užauga iki 12 metrų aukščio, tačiau 6 metrų konstrukcija – visiškai pakankamo aukščio. Medžio ir vielos konstrukcijos kolekcijoje išdėstytos taip, kad bet kokiomis oro sąlygomis jos galėtų išlaikyti žaliąją masę. Mūsų mokslinėje kolekcijoje apyniai 6 metrų aukštį pasieks iki birželio pabaigos“, – pasakojo apynių Augalų Nacionalinių genetinių išteklių (ANGI) kuratorius Kęstutis Obelevičius.
