J. Krėpšta: Į pirmą koncertą Pažaislyje žmonės plaukė kaip į atlaidus | Kas vyksta Kaune

J. Krėpšta: Į pirmą koncertą Pažaislyje žmonės plaukė kaip į atlaidus

Justinas Krėpšta / R. Tenio nuotr.

Kalbamės su vienu iš Pažaislio muzikos festivalio sumanytojų, Kauno valstybinės filharmonijos vadovu Justinu Krėpšta.

– Šįmet vyks jau XXII Pažaislio muzikos festivalis. Kaip kilo idėja jį surengti?

– Tuo metu daug koncertavome Europoje su Kauno valstybiniu choru, Lietuvos kameriniu orkestru. Po Nepriklausomybės atgavimo, kaip žinia, pirmieji į užsienį išvykdavo būtent menininkai ir sportininkai. Vienos pirmųjų gastrolių buvo festivalis Prancūzijoje. Ten nuvykę stebėjomės: parkuose vyksta fantastiški, aukščiausio lygio festivaliai! Gamtoje pastatomos scenos, amfiteatrai, o žmonės pradeda rinktis nuo pat ryto. Tas pats ir Vokietijoje, Italijoje… Amerikoje irgi populiarūs festivaliai, tačiau ten labiau rengiami didžiuliai renginiai su piknikais, po jų vyksta rimti koncertai. Europoje daug dvarų, parkų – čia viskas kitaip, reikia tą išnaudoti.

Tik Lietuvoje buvo neįprasta, kad klasikinė muzika skamba ne tik salėse, bet ir išeina į lauką, naujas erdves. Taigi, susėdome vieną dieną su choro vadovu prof. Petru Bingeliu, tuomečiu mano pavaduotoju Juozu Gudzinevičiumi ir pasvarstėme: ką padarome Lietuvoje? Sugalvojome rengti Pažaislio muzikos festivalį. Beje, mes vieni pirmųjų Lietuvoje su klasikine muzika išėjome į lauką, pirmesnis buvo tik a.a. prof. Saulius Sondeckis, kuris pirmasis pradėjo rengti koncertus lauke – Palangoje, prie gintaro muziejaus.

Iš pradžių vasarą pabandėme surengti vieną koncertą, G. F. Hendelio oratoriją „Mesijas”. Visi po to rašė: „Į koncertą Pažaislyje plaukė žmonės kaip į atlaidus”. – Galvojome, kas čia darosi?! Tai „užvedė”! Pirmame festivalyje buvo tik 17 projektų, šįmet – jau 43. Tuomet pats Pažaislio vienuolynas nebuvo labai žinomas žmonėms, Kaune vasarą beveik nieko nevykdavo, pamatėme, kad žmonėms trūksta klasikos.

Džiugu, kad žmonės pamėgo festivalį, panašių pradėjo vis daugiau šalyje atsirasti: tarkim Tytuvėnų vasaros festivalis vienuolyne, M. Oginskio festivalis Plungės dvare.

– Kokie pagrindiniai festivalio principai?

– Laikomės trijų dalykų: pirma, klasikinę muziką iš salės išvesti į kitas erdves; antra – surasti trauką turinčias vietas, ypač apleistas ir prikelti jas antram gyvenimui. Tuomet Pažaislio vienuolynas, senoji Zapyškio bažnytėlė buvo su prakiurusiais stogais, šv. Jurgio bažnyčioje galėjai vaikščioti kada panorėjęs, durys buvo atviros, balandžiai gyvendavo, į Kauno pilį galėjai užeiti kada panorėjęs, ten žmonės net nakvodavo. Išvalėme tas vietas, paveldą.

Trečia idėja – kad festivalis būtų demokratiškas, nevaržomai galėtų atvykti šeimos su vaikais ir klausyti klasikinę muziką. Jau 22 metus laikomės šių idėjų. Jos pasiteisino.

Justinas Krėpšta

– Kuriuos renginius labiausiai mėgsta klausytojai?

– Pernai visur buvo antplūdis. Lankytojai labai mėgsta istorinį spektaklį, aktyviai susirenka prie Kauno pilies. Per 22 m. pastatyta 19 istorinių premjerų.

Žinoma, žmonės itin mėgsta renginius Pažaislio vienuolyne, ten ypatinga aura. Štai legendinis pasaulio smuikininkas, dirigentas,  a.a. Jehudijus Menuhinas (Yehudi Menuhin), su kuriuo geriausiose pasaulio salėse turėjome 80 koncertų, jis dukart buvo festivalyje diriguoti. Kai pirmą kartą atvyko į Pažaislio vienuolyną, įėjo į kiemą, apsikabino liepą, ir pasakė: „Klausyk, čia tokia gera aura! Ypatinga vieta.”

– Kaip apibūdintumėte festivalio žiūrovą?

– Fantastiškas! Yra tokių, kurie ir pilant kaip iš kibiro – atvyksta, apsirengia lietpalčius ir pirmyn. Pakeitėme klasikinės muzikos klausytojo suvokimą – visi galvojo, kad į Filharmoniją turi eiti specialų išsilavinimą turintis žmogus, esą kitaip jis nesupras muzikos. Tačiau, kai žmogus nueina į vienuolyną, pasitiesia užtiesalą ant žolės, įsipila arbatos, atvyksta ir su vaikais, vežimėliais, jie klauso to pačio Betoveno, Mocarto, Bacho, Verdžio kūrybą ir čia susipina unikalus dalykas: gyvoji gamta, tarkim paukštis koks praskrenda ar vėjas praošia ir – muzika. O Filharmonijoje tik pabandyk nusikosėt! Tik atsisuks tuzinas ir ims gėdinti veriančiu žvilgsniu, atseit: „Ne kosėk, o varyk lauk!”.

Klasikinė muzika išvalo galvą, tai terapija, po jos išeini švarus.

– Kuo šįmet XXII Pažaislio muzikos festivalis gali pasigirti?

– Džiaugiuosi geriausiais Lietuvos dainininkais, penktadienį Atidarymo koncerte pasirodys sopranas Sandra Janušaitė, daug metų dainavusi Vokietijoje bei ten pat gyvenantis geriausias lietuvis bosas Almas Švilpa. Uždaryme dainuos geriausias šalies tenoras Edgaras Montvidas, Kostas Smoriginas.

Spektaklio gerbėjai išvys spektaklį „Barborą Radvilaitė”, režisuojamą unikalaus režisieriaus Vytauto Rumšo, jis vienam spektakliui gali surinkti tiek įžymybių: Toma Vaškevičiūtė bus Barbora, Tadas Gryn – Žygimantas, Dalia Storyk – Bona, Remigijus Vilkaitis – Juokdarys.

Mums pasisekė pakviesti ES jaunimo simfoninį orkestrą – šimtą žmonių, su žymiu švedų trombonistu Christian Lindberg, jam diriguos Vasily Petrenko – Oslo filharmonijos vadovas.

Festivalyje pasirodys geriausia Ispanijos flamenko šokėja, Rumšiškių muziejuje pasirodys Australijos nacionalinis vaikų choras. Štrauso valsai bus atliekami ant vandens, jactklube.

Pagrindiniai koncertai vyks Kaune, iš viso jie bus rengiami 26 skirtingose vietose. Renginio idėja – visus tris vasaros mėnesius klasikine muzika džiuginti gyventojus ir miesto lankytojus.

Renginiuose planuojama sulaukti 30-40 tūkst. žiūrovų. Dalis renginių mokami, o bažnyčiose vykstantieji bus nemokami.

– Kiek dar gyvuos šis festivalis?

– Prieš 22 m. jį trise sukūrėme: prof. P. Bingelis, J. Gudzinevičius ir aš. Dabar galvojame: „O kas bus toliau? Ruošiamės festivalį perleisti jaunimui. Festivalis Europinio lygiom nesinori nuleisti kartelės.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA