Nustatyta, kokios politinės partijos kelia didžiausią susierzinimą Lietuvoje

Asociatyvi archyvo nuotr. / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Lietuvos gyventojų paprastai klausiama, už ką jie balsuotų, jei rinkimai vyktų artimiausiu metu. Tačiau paklausus atvirkščiai galima išsiaiškinti, kuri partija nebeturi jokių šansų ir kam žmonės jaučia didžiausią „alergiją“.

Profesorė Ainė Ramonaitė, vadovauja Lietuvos nacionalinės rinkiminės studijos projektui, kuriuo tiriamas Lietuvos gyventojų politinis elgesys.

Dėl šios priežasties po Seimo rinkimų mokslininkai užsakė išsamų porinkiminį visuomenės nuomonės tyrimą, kurį 2016 m. lapkričio 11-gruodžio 10 dienomis atliko „Baltijos tyrimai“.

Tyrime, be kitų klausimų, buvo domimasi, kiek tikėtina, kad apklausiamas asmuo balsuotų už vieną ar kitą partiją. Jei labai tikėtina, žmogus žymi 10, jei visiškai netikėtina, tuomet rašomas 0.

Tokiu būdu galima identifikuoti partijų potencialą ir „lubas“.

Remiantis apklausa, net 36,2 proc. respondentų teigia, kad jų balsavimas už Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščionškų šeimų sąjungą būtų visiškai netikėtinas. Tačiau šis rezultatas nestebina, nes lietuviai tradiciškai nelinkę balsuoti už lenkų tautinės mažumos interesams atstovaujančią partiją.

Bet toliau – įdomiau: 28,5 proc. ir 26,2 proc. paklaustųjų pasakė, kad jie jokiais būdais nebalsuotų atitinkamai už Darbo partiją bei „Tvarką ir teisingumą“.

Žinoma, tai puikiai iliustravo ir Seimo rinkimai. Juose darbiečiai patyrė visišką nokautą, nes į Seimą vienmandatėse apygardose pateko tik du jos nariai, o tvarkiečiai sugebėjo laimėti aštuonias vietas per sąrašą ir vienmandatėse apygardose.

Politologė A. Ramonaitė teigia, kad šis fenomenas yra gana netikėtas ir įdomus, ypač Darbo partijos atveju, nes ši politinė jėga turėjo gana gerai organizuotą struktūrą, didelį narių skaičių, tačiau rinkimuose patyrė nuopuolį ir tapo partija non grata Lietuvoje po Lenkų rinkimų akcijos.

Klausiama, kodėl taip galėjo nutikti, profesorė minėjo buvusio lyderio Viktoro Uspaskicho pasitraukimą.

„Šiaip ar taip aš manau, kad vienas iš pagrindinių paaiškinimų yra V. Uspaskicho pasitraukimas. Ta partija laikėsi ant jo asmeninės charizmos ir ant jo gebėjimo užsukti visą aparatą kaip savotišką verslo mašiną. Matyt, jam pasitraukus ta mašina neveikia taip sklandžiai“, – aiškina A. Ramonaitė.

Pasak mokslininkės, reikia atsižvelgti ir į koreliaciją tarp to, kaip žmonėms patinka partijos lyderis, ir norėjimo atiduoti balsą už partiją. Iš apklausos duomenų matyti, kad šiuo atžvilgiu išsiskyrė Darbo partija su tuometiniu lyderiu Valentinu Mazuroniu ir Liberalų sąjūdis su Remigijumi Šimašiumi: tarp norėjimo balsuoti už šias dvi partijas ir jų lyderio patikimo ryšys yra silpnas.

Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, rinkėjams R. Šimašius gali patikti, bet Liberalų sąjūdis nelabai. Arba priešingai, Liberalų sąjūdis gali patikti, bet R. Šimašius – ne. Panašiai Darbo partijai buvo su V. Mazuroniu.

Tuo metu kitais atvejais, koreliacija tarp norėjimo balsuoti už partiją ir lyderio patikimo buvo fiksuota, įskaitant ir Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus su jų lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu.

Minėtoji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai yra ketvirtoji sąraše tarp politinių jėgų, kurios surinko daugiausia nulių, kai klausiama, kiek tikėtina, kad respondentai už ją balsuos. Kad visiškai netikėtina, jog balsuotų už konservatorius, sakė 20,5 proc. apklaustųjų.

Beje, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai paprastai būna antra nemėgstamiausia partija po Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, tačiau iki šiol respondentų buvo prašoma įvertinti, kiek jiems partija patinka ar nepatinka. Šįkart klausimas buvo pakeistas ir buvo klausiama apie tikimybę, kad asmuo balsuos už partiją. Pasak A. Ramonaitės, tai panašūs, bet netapatūs klausimai, todėl tiksliai atsakyti, ar konservatoriai pagerino įvaizdį, neįmanoma.

Po konservatorių eina Liberalų sąjūdis, už kurį tikrai nebalsuotų 12,5 proc. apklausos dalyvių, ir socialdemokratai – visiškai netikėtina, kad už juos balsuotų 12 proc.

Mažiausiai neigiamų taškų po rinkimų buvo surinkusi Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tai yra tik 5,3 proc. A. Ramonaitė teigia, kad valstiečių paslapties raktas Seimo rinkimuose ir buvo tas, kad jie neturėjo neigiamos etiketės bei priešų.

Vertindama apklausos rezultatus profesorė A. Ramonaitė teigia, kad jai buvo įdomu pažiūrėti, kaip skiriasi valstiečių žaliųjų ir socialdemokratų rinkėjai, kurie bendrąja prasme yra gana panašūs.

Pasak mokslininkės, pagrindinis šių partijų potencialių rinkėjų skirtumas yra tai, kaip jie vertina šalies ekonominę padėtį, kai klausiama, ar, jų nuomone, pastaraisiais metais Lietuvos ekonomika labai pagerėjo, pagerėjo, pablogėjo ar labai pablogėjo. Žmonės, kurie manė, kad ekonomika pagerėjo, buvo linkę balsuoti už socialdemokratus, o tie, kurie sakė, kad pablogėjo, rinkosi Valstiečių ir žaliųjų sąjungą.

Paprašyta įvertinti socialdemokratų galimybes atsitiesti po pralaimėtų Seimo rinkimų, A. Ramonaitė teigė, kad šios partijos potencialas išlieka: socdemai turi stabilaus elektorato bazę, kuriems svarbu ne lyderis, bet pati partija savaime. „Yra net užuomina į kažkokį ideologinį nusistatymą“, – sako profesorė.

Tuo metu nors Liberalų sąjūdis yra vertinamas gana neutraliai, tačiau matyti elektorato polinkis vertinti partiją prasčiau. Pavyzdžiui, kai klausiama, ar tikėtina, kad kada nors balsuotų už liberalus, apklaustieji labiau rinkosi tikimybę vertinti nuo 0 iki 5.

Lietuvos gyventojų apklausą 2016 m. lapkričio 11-gruodžio 10 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso apklausta 1500 gyventojų, kurių amžius 18 metų ir vyresni. Buvo taikoma daugiapakopė stratifikuota proporcinė atranka.

Daugiau informacijos skaitykite čia.

6 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Nustatytas nelegalių cigarečių Kaune paplitimas

Susidūrimas Tunelio gatvėje - sužalota stovėjusio automobilio vairuotoja

Konservatorių ir valstiečių kovoje - išsiskiriantys apklausų duomenys

Dar viena nelaimė „Via Baltica“ - vertėsi automobilis

Vaizdo registratoriaus įrašas: sankryžos pavadinimas paaiškina tai, kas čia vyksta

Kodėl Kaune pabrango šiluma?

„Nemokama“ dovana miestiečiams atsieina 2500 eurų per dieną (papildyta)

Mače su Ispanijos čempionais – dėjimų šou ir rekordinis NBA skautų apsilankymas Kaune

Iš ledo gniaužtų Lampėdyje gelbėjimo tarnybos traukė skenduolius

Amaliuose automobilis rėžėsi į stulpą - vairuotoja išvežta į ligoninę