Kauno policija kartu su švedais ketvirtadienį pristatė gan naują kovos būdą su organizuotomis automobilių dalių vagystėmis – žymėjimą spec. kodu – „Smart DNA“, vadinamąjį automobilio DNR. Prieš penkmetį Švedijoje pradėta naudoti priemonė, tikimasi, netrukus paplis ir Kaune.
Anot policijos atstovų, tai sėkmingo bendradarbiavimo su Švedijos policijos pareigūnais rezultatas.
Orientuojamasi į Švedijoje vogtas automobilių detales, beje, pažymėta, kad nemažai tokių nusikaltimų įvykdo lietuviai, tad bendradarbiavimas su Lietuvos policija – būtinas. Anot Švedijos Nacionalinių operacijų vyresniojo intendanto Ville Paloheimo, lietuviai įvykdo apie 2/3 šių nusikaltimų. Pernai dėl šios veikos Švedijoje sulaikyti 39 lietuviai. „Ėmėmės šią problemą spręsti tarptautiniu lygiu, džiugu, kad galime bendradarbiauti su Lietuva, Kaunu“, – pastebėjo V. Paloheimo.
Švedijos įmonės, gaminančios automobilių žymėjimo priemones „Safesolution SmartDNA“ atstovas Leif Svensson informavo, kad pernai ten fiksuota apie 3 tūkst. ikiteisminių tyrimų atvejų, kur įvykdytos automobilių dalių vagystės, dažniausiai savintasi navigacijas, multimedijos įrenginius, vairus. „Ir kaskart tai brangiai atsieina savininkams ar draudimo bendrovei: automobilio taisymas reikalauja 15–20 tūkst. eurų. Štai kodėl draudimo kompanijos ima žymėti automobilius, jų dalis su „Smart DNR“, – teigė L. Svensson.
Pašnekovų teigimu, tai pažymėtam automobiliui taikomas žymiai mažesnis draudimo mokestis.
Nuo 2016 m. pavasario Švedijoje specialiu kodu žymimi visi nauji „BMW“ automobiliai, tikimasi, kad šis būdas išpopuliarės ir Lietuvoje.
Ketvirtadienį pristatyta kaip atliekamas šis žymėjimas, tam sukurti specialūs dažai ir kodas, matomas tik pašvietus specialiu prožektoriumi. Anot švedų, vieno automobilio žymėjimo priemonės kainuoja apie 15 eurų, už tiek galima atlikti 300 žymėjimų.
Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Raimondas Baltaduonis teigė, kad šiuo metu Kauno policija vykdo tris ikiteisminius tyrimus dėl Švedijoje vogtų 160 vairų, oro pagalvių ir multimedijos įrenginių, beje žymėta buvo 17 iš jų.
Atkreiptas dėmesys, kad net 90 proc. apvogtų automobilių – neturėjo signalizacijos.
Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus viršininkas Aleksej Gubenko aiškino, kad kiekviena dalis pažymima unikaliu kodu bei užregistruojama duomenų bazėje. „Dažniausiai tokiuose nusikaltimuose dominuoja apynaujai automobiliai, vyrauja „BMW“, „VW“, „Toyota“ markių”, – sakė A. Gubenko. Populiaru žymėti ir kitus daiktus: televizorius, kompiuterius, juvelyrinius dirbinius ir pan.
Anot policijos, norintys pažymėti savo automobilio dalis gyventojai pirmiausiai turi kreiptis į draudimo bendrovę.
