„Kauno maratono“ pasiruošimo darbai neįmanomi be savanorių

Augusto Didžgalvio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Birželio 11 d. kauniečius pajudėti vėl pakvies jau penktasis „Kauno maratonas“. Visi, norintys išbandyti savo jėgas, galės startuoti net keliose skirtingose distancijose. Pasiruošimo darbai vyksta jau dabar ir jie nebūtų įmanomi be darbščiųjų savanorių.

Daugiau nei 200 jaunuolių – tiek savanorių reikia norint užtikrinti sklandų bėgimo renginį 6 tūkstančiams „Kauno maratonas“ dalyviams. Organizatoriai atskleidžia, kad norinčių prisidėti prie penktus metus organizuojamo renginio netrūksta, o tarp savanorių pavyksta rasti ir būsimų darbuotojų.

Savanoriams renginio metu patikima prižiūrėti trasą, reguliuoti eismą. Jie padeda paruošti ir sutvarkyti renginio vietą prieš ir po renginio. Taip pat rūpinasi dalyvių registracija ir visa jiems reikiama pagalba. Padeda ir platinti informaciją apie renginį.

„Be savanorių toks renginys neįsivaizduojamas. Džiaugiamės, kad kauniečiai aktyvūs ir noriai prisijungia prie renginio organizavimo. Nors pagrindą sudaro moksleiviai ir studentai, bet turime ir 42 metų amžiaus savanorių, nemažai ir jau turinčių darbus. Dalis savanorių atvyksta ir iš kitų miestų. Yra nuolat savanoriaujančių jonaviškių, vilniečių“, – pasakojo renginio organizatorius Regimantas Tarasevičius.

Organizatoriai „Kauno maratono“ savanoriams organizuoja mokymus, suteikia komandinio darbo pagrindus. Visi savanoriai gauna ir renginio atributikos, padėkas bei galimybę pabendrauti ir su profesionaliais sportininkais.

Visgi, argumentai, kodėl žmonės noriai jungiasi prie savanorių būrio patys įvairiausi. Vieni tiesiog palaiko bėgikų kultūrą ir nori padėti populiarinti šį sportą. Kiti ieško naujų patirčių ar pažinčių. Moksleiviai ir studentai į tai žiūri kaip į galimybę įgyti patirties ir tikisi, kad tai vėliau padės sėkmingiau įsilieti į darbo rinką.

„Nuo antro renginio pradėjau savanoriauti, pirmiausia kaip vienos iš organizatorių asistentė. Tai padėjo susipažinti su vadybos, rinkodaros, viešo kalbėjimo, derybų paslaptimis. Rodžiau ir pati iniciatyvą vis. Galiausiai jau po renginio buvau priimta į pagrindinių organizatorių komandą“, – pasakojo Laura Riaubaitė.

Ji tiki, kad savanorystė puikus būdas sužinoti ir pamatyti masinių renginių organizavimo ypatumus, o organizatoriai visada laukia iniciatyvų, pastabų ir pasiūlymų.

Nenuostabu, kad bėgimo renginyje gausu ir savanoriaujančių bėgikų. „Kauno maratono klubo“ sportininkė Loreta Kančytė „Kauno maratone“ savanoriauti pradėjo dar nuo pirmojo renginio. Ją dalyviai gali sutikti registracijoje. Čia ji išduoda dalyvio numerius, atsako į dalyvių klausimus.

„Pačiai išbandžius ne tik dalyvės, bet ir savanorės duoną tapau daug pakantesnė kituose renginiuose. Dabar geriau suprantu renginių organizavimo virtuvę, kodėl kartais įsivelia įvairios klaidelės ir, kad nėra ko dėl jų nervuotis, savanoriai mielai pagelbės, tik reikia kartais kantrybės. Ši patirtis iš ties išmoko galvoti greitai, spręsti galimus konfliktus, kol jie dar neprasidėjo ir pasitelkiant psichologiją, draugišką šypseną gerai nuteikti nerimaujančius dalyvius“, – pasakojo Loreta.

Beje, ji ne tik savanoriauja, bet kaip ir nemaža dalis savanorių, pati dalyvauja varžybose. Tiesiog kol vieni bėga, kiti savanoriai pavaduoja bėgančius ir darbai nestoja.

0 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Paskirtas naujas įmonės „Kauno regiono keliai“ vadovas

Pristatyta mobilioji programėlė, padėsianti keliauti saugiai

Poligone tris savaites treniruosis tarnybą baigę kariai

Didžiausiame prekybos miestelyje Kaune naują intelektualią erdvę pirmasis išbandė A. Užkalnis

Kompensuojamųjų vaistų sąraše neliks beveik 170 pavadinimų

Kokie didžiausi pokyčiai laukia alkoholio prekyboje, vartojime ir reklamoje

Kaune vaikai tikrino plaukimo įgūdžius

Kaip nustatoma turto vertė santuokos nutraukimo bylose

Mažamečio nužudymu Kėdainiuose kaltinama motina lieka suimta (atnaujinta)

Kaune studijuojantys Nigerijos piliečiai įtariami išradingai „plovę“ pinigus