Draudimai tęsiasi: už alkoholio išsinešimą grės kelių dešimčių eurų bauda

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Vyriausybė neseniai pristatė išvadas dėl įstatymo pataisų, kuriomis siūloma griežtinti prekybą alkoholiu, nustatyti didesnį amžių, kada jo galima įsigyti ir kt. Įgyvendinus siūlymus, prekybos alkoholiu laikas sutrumpės, o pamėginusiems išsinešti gėrimus iš maitinimo įstaigų, grės baudos.

Kaip jau skelbta, įgyvendinus Vyriausybės nutarimą, mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais būtų leidžiama nuo 10 val. iki 20 val., o sekmadieniais – nuo 10 val. iki 15 val.

Toks draudimas negaliotų licencijas turinčioms viešojo maitinimo įstaigoms, kuriose parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai ir tik vartoti vietoje.

Tačiau Vyriausybė siūlo papildyti Administracinių nusižengimų kodeksą ir numatyti administracinę atsakomybę tiems, kas maitinimo įstaigose pirktus gėrimus išsineš iš jų iki 10 val. ryto ir po 20 val. vakaro (arba po 15 val. sekmadieniais). Šiuo metu už tai gyventojai nėra baudžiami.

Sveikatos apsaugos ministerija DELFI paaiškino, kokio dydžio baudos galėtų būti numatytos:

„Pagal pobūdį toks nusižengimas būtų susijęs su viešąja tvarka, todėl, išnagrinėjus Administracinių nusižengimų kodekse taikomą atsakomybę už pažeidimus, susijusius su viešąja tvarka, būtų proporcinga bauda – nuo 20 Eur iki 50 Eur“.

Buvo perlenkta lazda?

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, bendrovės „Amber Food“ generalinis direktorius Gediminas Balnis stebėjosi tokiu siūlymu.

„Restoranuose nėra masinis reiškinys, kad klientai norėtų išsinešti juose pirktus alkoholinius gėrimus.

Kita vertus, įsivaizduokite, kad jums buvo atidarytas butelis vyno ir visiškai netikėtai pasikeitė planai, teko išvažiuoti. Tai būtų išimtiniai atvejai, bet taip nutikus, konfliktai neišvengiami. Taigi, šis dalykas yra vienas iš daugelio neracionalių dalykų, kuris kai kuriais atvejais pažeistų klientų teises“, – svarstė jis.

Vadovo nuomone, dėl griežtesnės alkoholio kontrolės, buvo kiek perlenkta lazda. Pavyzdžiui, niekas nekalba, kad nustačius draudimą gėrimus parduoti ir vartoti asmenims, nesulaukusiems 20 metų, aktualesnė gali tapti narkotikų problema. Su susiduria ir JAV, kur alkoholis neparduodamas jaunesniems nei 21 metų asmenims.

Paklaustas, kaip įsivaizduoja situaciją, kai iš restorano su nugertu buteliu išeina klientas ir jį čia pat sučiumpa policija, G. Balnis sakė:

„Jeigu bus tokie įstatymai, tai vykdančioji valdžia juos vykdys. Čia jau klausimas, kaip, kur, kiek masiškai tai bus daroma, kokiose vietose. Bet jei bus numatyta, tai veikiausiai ir bus įgyvendinama – turbūt panašiai kaip su neprisegtais saugos diržais. Yra baudos, būna akcijos, reidai, kai dėl to ir baudžia“.

Asociacijos viceprezidentas teigė apie panašias sankcijas, kurios būtų taikomas užsienio valstybėse, jis nėra girdėjęs.

„Aš labai daug ko nesu girdėjęs iš to, kas siūloma. Ta pati 20 metų amžiaus riba yra labiau išimtis nei taisyklė. Būdami maža valstybė kuriame precedentą. Praktikoje yra taip, kad didelės šalys formuoja tokią praktiką. Mes turime sienas su kitomis valstybėmis, netgi su keturiomis. Galbūt tai veiktų, galėtume eksperimentuoti, jei būtume nutolę ar gyventume kokioje saloje“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis pritarė prezidentės išsakytai pozicijai, kad gali kilti įvairių grėsmių, jeigu draudimai bus taikomi neproporcingai.

„Nuo sovietinių laikų įvairūs draudimai yra buvę, praktiką turėjome. Bet nei alkoholizmas sumažėjo, nors buvo sausas įstatymas, nei kitos problemos buvo išspręstos.

Ir dar klausimas, ar nustačius didesnę amžiaus ribą dėl alkoholio įsigijimo, jaunuoliai, pagauti adrenalino, nenorės daryti visko priešingai nustatytiems ribojimams.

Didelė tikimybė, kad po ketverių klausimų viskas keisis. Dabar daug kas tik šypseną sukelia, bet kas žino, kaip visa tai paveiks šalies ekonomiką“, – komentavo G. Balnis.

Jo nuomone, papildomi asmeninių laisvių ir teisių ribojimai gali sukelti didesnį dalies visuomenės nepasitenkinimą ir tapti papildoma priežastimi protestuoti prieš sistemą ir rinktis emigraciją.

Sveikatos apsaugos ministerija ir Vyriausybė tikisi, kad priėmus visas įstatymų pataisas, alkoholio suvartojimas Lietuvoje sumažės.

Kad Vyriausybės nutarimas su išvadomis įsigaliotų, už tai turės balsuoti Seimas, o jo priimtus įstatymus pasirašyti prezidentė.

Kas dažniausiai vartoja

Antradienį pristatytas alkoholinių gėrimų vartojimo Lietuvoje tyrimas parodė, kad iš piktnaudžiaujančių alkoholiu daugelis nesportuoja, neturi kitų pomėgių, menkai išsilavinę, dažniausiai gyvena kaime (kuo mažesnė gyvenvietė, tuo didesnis procentas vartojančių alkoholį kasdien), populiariausi gėrimai – stiprus alus („bambalinis“) ir spirituotas vynas, kurie vartojami namuose arba viešose vietose.

Daugiau nei pusei (57 proc.) girtaujančiųjų buvo kilę konfliktų šeimoje ar su draugais, kai tuo tarpu 85 proc. geriančių tik progomis tokių konfliktų neturėjo.

Tyrimas taip pat patvirtino, kad daugiausia problemų turime kaime – kuo mažesnė gyvenvietė, tuo didesnis girtaujančių asmenų procentas.

Tyrimas parodė ir kitą tendenciją – lietuviai dažniausiai alkoholį vartoja namuose; baruose, restoranuose lankosi rečiau. Ypač reti viešųjų maitinimo įstaigų svečiai – girtaujantys asmenys.

Tyrimo duomenimis, tarp vartojančiųjų alkoholį, 3,7 proc. tai daro kasdien arba beveik kasdien, 10,5 proc. – 2-4 kartus per savaitę, 17,2 proc. – kartą per savaitę, 23 proc. – 2-3 kartus per mėnesį, likusieji – kartą per mėnesį ir rečiau. Tyrėja teigia, kad 10 proc. išgeriančių suvartoja apie 37 proc. viso alkoholio. Šie žmonės sudaro tik apie 5 procentus visos Lietuvos populiacijos, tačiau tikėtina sukelia daugiausia problemų.

„Apibendrinant galima pasakyti, jog kovos su nesaikingu alkoholio vartojimu priemonės bus efektyvios tada, kai bus orientuotos į problemines grupes. Tai itin svarbu matant, kad didžiulį kiekį alkoholio suvartoja sąlyginai nedidelė gyventojų dalis“, – pastebėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Alkoholio vartojimo tyrimą LVK užsakymu atliko Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto tyrėjai, reprezentacinę gyventojų apklausą – bendrovė „Baltijos tyrimai“. Tyrimo tikslas: kiekybiškai įvertinti lietuvių alkoholio vartojimo įpročius, kiekius, vartojančių alkoholį portretą, identifikuoti konkrečias aktualias problemas, susijusias su alkoholio vartojimu.

Tyrimo metu 2016 m. gruodį apklausti 1113 15-70 m. amžiaus Lietuvos miestų ir kaimų gyventojų, kurių pasiskirstymas atspindi statistiškai realią situaciją. Taip pat papildomai buvo apklaustas 51 respondentas, priklausantis socialinės rizikos šeimų kategorijai. Bendradarbiaujant su Valstybine mokesčių inspekcija buvo atlikta ir detali alkoholinių gėrimų realizacijos Lietuvoje analizė, kuri užbaigta 2017 metų pavasarį. Tyrime remtasi anksčiau Lietuvoje atliktų šešėlinės alkoholio rinkos tyrimų rezultatais.

Daugiau informacijos skaitykite čia.

62 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Žadama naujovė: skubią pagalbą kai kurie žmonės galės išsikviesti vaizdo skambučiu

Raudondvario dvaras - tarp istorijos ir šių dienų: neblėstanti grožio harmonija (nuotraukų galerija)

Orai: pataria pasidžiaugti saulėtomis dienomis

TOP 10: kur Lietuvoje geriausia keliauti su šeima

Taksi paradoksas: važiuoji ten pat – moki skirtingai

Kaune – filmo apie kultinę grupę nemokamas seansas

Vyras įtariamas seksualiai išnaudojęs nepilnametę anūkę

Šilainių aktyvistas piktinasi vis atidedamais šaligatvių tvarkymo darbais

Nuostolių pridaręs BMW vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos

Aukštas pareigas užimantis kariškis sulaukė bausmės