Trečiadienį pro Žemę praskries didžiulis asteroidas

Youtube.com stopkadras
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Pro Žemę balandžio 19 dieną praskries didžiulis Gibraltaro uolos dydžio asteroidas – pro mūsų planetą jis pralėks saugiu, tačiau gana nejaukiu atstumu, sako astronomai.

„Nors galimybės, kad šis asteroidas susidurs su mūsų planeta nėra, tačiau atstumas bus labai mažas tokio dydžio asteroidui“, – sakoma NASA pranešime.

Maždaug 630 metrų skersmens asteroidas 2014-JO25 prie Žemės priartės per 1,8 mln. kilometrų atstumą – beveik 5 kartus didesnį nei nuo Žemės iki Mėnulio.

Mažesni asteroidai pro Žemę praskrieja po keletą kartų per savaitę.

Tačiau paskutinį kartą didesnis asteroidas prie Žemės buvo priartėjęs 2004 metais.

Tai buvo penkių kilometrų skersmens Toutatis, kuris pro žemę pralėkė keturis kartus didesniu nei iki Mėnulio atstumu.

Kitas artimiausias Žemės suartėjimas su didesniu dangaus kūnu įvyks tik 2027 metais, kai pro ją maždaug 380 tūkst. kilometrų atstumu praskries 800 metrų pločio asteroidas 199-AN10.

Pastarąjį kartą asteroidas 2014-JO25 mūsų artimojoje kaimynystėje buvo atsidūręs prieš 400 metų, o kitą kartą jis vėl pasirodys tik po 2600-ųjų metų.

Balandžio 19-oji pateiks astronomams profesionalams ir mėgėjams „išskirtinę galimybę“, pažymi NASA.

„Astronomai ketina stebėti jį teleskopais įvairiausiose pasaulio vietose, kad būtų sužinota apie jį kuo daugiau“, – nurodo JAV kosmoso tyrimų agentūra.

Mokslininkams žinomas ne tik šio dangaus kūno dydis ir trajektorija; žinoma ir tai, kad jo paviršius dvigubai ryškiau atspindi šviesą nei Mėnulis.

Jis bus matomas pro nedidelį teleskopą vieną ar dvi naktis, kol išnyks.

Asteroidą 2014-J25 2014 metų gegužę aptiko astronomai Katalinos dangaus stebėjimo centre netoli Tusono Arizonoje.

Beje, tą pačia balandžio 19-ąją arčiausiai Žemės praskries kometa „PanSTARRS“, „saugiu atstumu“ – vos už 175 mln. km nuo mūsų planetos, nurodo NASA.

Neseniai ši kometa paryškėjo ir bus matoma apyaušriu pro binoklį ar mažą teleskopą.

Asteroidus sudaro uolingos ar metalų turinti medžiaga, tuo tarpu kometos yra ledo, dulkių ir uolienų mišinys.

Ir vieni ir kiti susidarė Saulės sistemos istorijos pradžioje maždaug prieš 4,5 mlrd. metų.

Daugiau informacijos skaitykite čia.

0 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Jos Ekscelencijos akivaizdoje Kaune prisiekė penktoji kadetų laida

Architektas išpeikė vykdomą Laisvės alėjos rekonstrukciją: jam pritaria ir buvęs Kauno meras

Kaunas tvarkosi, bet ne visur: „VW Golf“ ekipažas kelionę baigė įstrigęs duobėje

Šunų dieną švenčiantys kauniečiai: turint keturkojį draugą nublanksta visi rūpesčiai

Nepilnametė bijojo grįžti namo, kad brolis jos vėl neišvežtų į mišką ir žiauriai nesumuštų

Vėl „skuta“ asfaltą ką tik išasfaltuotose gatvėse: taisomas „brokas“

Šančiuose peiliu sužalota moteris

Vieta Kaune, kuria grožėjosi pats Napoleonas

Kaune gyvenantis afganistanietis: jeigu lietuviai būtų netolerantiški, nebūčiau čia 12 metų

Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyr. treneris po pralaimėtų rungtynių Kaune, užfiksuotas pažeidęs kelių eismo taisykles