Šylant orams, kyla žolės gaisrų pavojus. Aplinkos ministerija pastebi, kad kiekvieną pavasarį šalyje tyčia padegama nemažai pernykštės žolės plotų. Nors kai kuriuose regionuose tai nuo seno siejama su apsileidusio ūkininko įvaizdžiu, tačiau tebėra vietovių, daugiausia Rytų Lietuvoje, kur šis įprotis dar giliai įsišaknijęs.
Tūkstančiai piktybiškų deginimų kasmet
Pernai ugniagesiai 2179 kartus vyko gesinti degančios žolės ir ražienų. Dėl degančios žolės kilo beveik šimtas miško gaisrų, užsidegė durpynas.
Kova su žolės deginimu vyksta jau ne vieną dešimtmetį. Naiviai skamba pažeidėjų aiškinimai, kad po gaisro likę pelenai yra gera trąša. Priešingai – išdegusiuose plotuose lietus ir vėjai lengviau išplauna ir išpusto maistines medžiagas. Mokslininkų teigimu, kiekviename deginamos pievos kvadratiniame metre žūsta daug vorų, vabzdžių, dirvožemio paviršiuje esančių bestuburių. Pirmuosiuose išdegusiuose pievų plotuose žūsta kiškiukai, vėlesni gaisrai pražudo ežius, ankstyvąsias ančių dėtis ir neršti keliaujančius varliagyvius. Liepsnos gali persimesti į durpynus ar durpingas pievas, miškus. Ypač nukenčia sodinukai ir jaunuolynai, užsidega pastatai. Per gaisrus ir po jų smarkiai padidėja oro tarša. Todėl Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti sausą žolę, nendrynus, ražienas.
Degino šalia Lampėdžio ežero
Kaunietis Alvydas antradienio vakarą portalą „Kas vyksta Kaune” informavo pastebėjęs išdegintą plotą prie Lampėdžio ežero:
„Šiandien vaikštinėjome po Lampėdžių mišką, pievą tarp Lampėdžio ežero ir Nemuno. Ir štai kokį siaubą išvydome: keliose vietose išdeginta pieva. Akivaizdžiai matosi, kad tai tyčinis darbas. Pirmadienį vakarop taip pat vaikštinėjome, ši pieva dar buvo neišdeginta… Taip barbarai ir naikina augalus ir gyvūnus. Gerai dar, kad gaisras į mišką nepersimetė”, – kalbėjo kaunietis Alvydas.
Žala gamtai
Aplinkosaugininkai primena, kad už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė. Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia nuo 30 iki 230 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą gali būti skiriama nuo 50 iki 300 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų. Dar didesnės baudos gresia už durpynų ir durpingų pievų deginimą. Pažeidėjams taip pat gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną šimtą eurų.
Aplinkos ministerija kviečia visus gyventojus itin atsakingai elgtis su ugnimi atvirose teritorijose ir miškuose, nedeginti pernykštės žolės. Pastebėjus deginamą žolę reikėtų iš karto apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
