Penktadienį senamiestyje surengta Kaune įgyvendinto Saugaus eismo projekto pristatymo konferencija, jos metu pasirašyta deklaracija, perimta iš Norvegijos modelio.
Planuojama, kad pasitelkus saugaus eismo programas, šalyje nuo 2030 m. keliuose nežūtų nei vienas žmogus. Iniciatoriai pabrėžia – siekiant tikslo, būtina visiems pasistengti.
Deklaracija sutelkė įmones, instancijas, savivaldą, sportininkus
Tądien visuomenei pristatyta, kas nuveikta Kauno miesto savivaldybės administracijos įgyvendintame projekte – „Darnios eismo saugos diegimas remiantis Norvegijos patirtimi” bei diskutuota, kaip diegti Norvegijoje veikiantį eismo saugumą užtikrinantį modelį.
Kauno miesto savivaldybės Plėtros programų ir investicijų skyriaus vedėjas Tadas Metelionis teigė, kad Lietuvoje ir Norvegijoje panašus skaičius automobilių, tenkantis 1 tūkstančiui gyventojų, panašios ir klimatinės sąlygos, tačiau žuvusiųjų keliuose skaičiai žymiai skiriasi. „Eurostatas 2012 m. atlikto tyrimo duomenimis, Norvegija buvo saugiausia ES eismo šalis, ten milijonui gyventojų teko 29 žūtys, o Lietuvai – 91. Pasitelkę nacionalinį eismo saugos modelį, grįstą institucijų bendradarbiavimu, gerų rezultatų sieksime ir mes”, – sakė T. Metelionis.
Projekto metu mieste įrengtos interaktyvios pėsčiųjų perėjos Kovo 11-osios gatvėje, sukurta vaikų ir jaunimo saugaus eismo mokymo programa, beliks ją įgyvendinti.
Potencialūs partneriai penktadienį pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojo gerinti eismo saugumą Kaune ir paskatino Vyriausybę inicijuoti Lietuvos tarpinstitucinį eismo saugos modelio kūrimą Norvegijos pavyzdžiu.
Sutartį pasirašė miesto savivaldybė, Lietuvos automobilių kelių direkcija, Kauno apskr. vyriausiasis policijos komisariatas, Kauno A. Žikevičiaus saugaus vaiko mokykla, Lietuvos automobilių klubas, VšĮ „Žalgirio” krepšinio centras, su eismu susijusios verslo įmonės ir kt.
Mažins žuvusiųjų keliuose skaičių
Konferencijos metu pašnekovai akcentavo, kad būtina siekti žuvusiųjų kelyje skaičiaus mažėjimo. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vadovas Egidijus Skrodenis pastebėjo, kad Lietuvos rezultatai gerėja: 1992 m. žūdavo net po 1 tūkstantį žmonių per metus, o per 2016 m. keliuose žuvo 189 žmonės, šis skaičius mažiausias per 70 metų.
„Tą lėmė, kad valstybinės, nevyriausybinės institucijos, savivaldybės – visos organizacijos dirbo kryptingai ir suprato, kad susisiekime nieko negali būti svarbiau už eismo saugumą. Kelių direkcija sieks, kad 2020 m. žuvusiųjų keliuose nebūtų daugiau kaip 120-130 per metus, o 2030-aisiais, kad išvis nei vienas nežūtų”, – komentavo E. Skrodenis ir pažymėjo, kad tą pasiekti pavyks tik susitelkus visiems: ir instancijoms, ir visuomenei: „Turime visi elgtis atsakingiau, kultūringiau, važinėti lėčiau, nesėsti prie vairo išgėrę. Europoje esame vieni iš lyderių, pagal aukų keliuose mažėjimo skaičių, štai lyginant žuvusiuosius tarp 2015-2016 m. fiksuotas 22 proc. mažėjimas”, – teigė E. Skrodenis.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Darius Žukauskas pažymėjo, kad svarbu mažinti keliuose ne tik žuvusių, bet ir sužeistų asmenų skaičių. „Tą siekti turime bendromis jėgomis. Manau, su partneriais pasieksime, kad būtų kuo mažiau sužalotųjų, ypač vaikų. Tą spręsti reikia ne po policininką pastačius prie pėsčiųjų perėjos, bet bendromis priemonėmis: diegiant išmaniąsias perėjas, šviesoforus, greičio ribojimus, visuomenei sąmoningėjant. Tada rezultatas bus apčiuopiamas”, – teigė D. Žukauskas.
Dėmesys perėjoms
Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas pastebėjo, kad Kaune pavojingiausių vietų nebelikę Taikos prospekte, Birželio 23-osios gatvėje, Tvirtovės alėjoje, pastarojoje gatvėje perėja per dieną praeidavo vos vienas žmogus, o per metus net 5-7 būdavo partrenkiami, tad perėja panaikinta.
„Mieste šįmet panaikinta apie 70 kairių posūkių, kad vairuotojai neapsisukinėtų, mat sukant sudaromos avarinės situacijos ir spūstys. Perdaromos Raudondvario, Savanorių prospektuose esančios perėjos”, – dėstė D. Česnauskas.
T. Metelionis pastebėjo, kad šįmet rekonstruojamos visos Savanorių šviesoforinės sankryžos, įrengiant šviesoforus Sukilėlių, Eivenių sankryžose ir kt.
Diegs ugdymą mokyklose
Anot savivaldybės atstovo T. Metelionio, Kaune bus kuriamas eismo saugos modelis, kuriama inovatyvi vaikų ugdymo sistema. „Norvegijoje eismo saugos pamokos integruotos į bendrą ugdymo procesą nuo pirmos klasės iki pat mokyklos baigimo. Kaune irgi diegsime šią sistemą, bus sukurta nauja ugdymo metodika, dalyvaus visos pasirašiusios deklaraciją šalys”, – tikino T. Metelionis.
Jis pažymėjo, kad pamokose bus mokoma pasitelkiant išmanią įrangą, potyrius, procesą paįvairins besilankantys svečiai.
„Galvojame, kad ši ugdymo programa pradės veikti nuo 2018 metų, tiesa, iš pradžių keliose Kauno mokyklose”, – atskleidė pašnekovas.
Centrą ir Senamiestį pritaikys dviračiams
T. Metelionis pasakojo, kad dar vienas pokytis, laukiantis kauniečių eismo saugumo srityje – Žalioji arba dviračių revoliucija. Visas miesto centras ir Senamiestis bus paversti dviračiams patrauklia teritorija.
Anot jo, daugelyje gatvių atsiras dviračių takai, kuriais bus galima saugiai, patogiai, netrukdomai migruoti tarp Centro ir Senamiesčio. Dar vienas naujas projektas – bus diegiama dviračių srautų matavimo įranga, stebėti iš kur į kur važiuoja žmonės, ji padės sprendžiant, kur nukreipti miesto investicijas.
