Tiesiogiai miestiečių paskirtas Kauno generalinis direktorius V.Matijošaitis žengia į trečius vadovavimo metus

NAUJAUSIOS ŽINIOS

Daugumai kauniečių jis – geriausias visų laikų Kauno meras, vertas tapti ir šalies Prezidentu, tačiau mieste yra ir nemažai jo veiklą vertinančių gana skeptiškai, pastarieji gana įtariai palydi kiekvieną jo atliekamą reorganizaciją ar net caro titulą klijuoja.

Prie Kauno vairo stojęs ir jau dvejus metus jam diriguojantis Visvaldas Matijošaitis sulaukia ir nelabai smagių palyginimų, pavyzdžiui, su Aleksandru Lukašenka. Tačiau didžiajai daliai kauniečių kritikos strėlės suprantamos kaip paprasčiausios oponentų kalbos, kurios dažnai nuleidžiamos juokais ir palydimos klausimu: „O esant Kupčinskui jau labai gerai buvo?”.

Tačiau, ar Andrius Kupčinskas, Vytautas Šustauskas ar Arvydas Garbaravičius verti palyginimo? Kodėl nepabandžius lygiuotis ne į vietinius, ne itin gerai miesto reikalus tvarkiusius politikus, o pavyzdžiui į geriausius pasaulio miestų merus? Argi ne puiku būtų, kad dabartinis Kauno meras, savo laiku išvedęs nuosavą verslą į plačius tarptautinius vandenis, ambicijų nepritrūktų ir vadovavimui Kaunui, už tai būtų nominuotas geriausiu pasaulio meru, ar patektų bent jau į pasaulio geriausiųjų 20-tuką?

Tuomet mūsų meru didžiuotųsi ne tik lygaus asfalto išsiilgę kauniečiai, bet ir pasaulio lietuvių bendruomenė. Lietuvai tai būtų didelė teigiama reklama, o Kaunui – ir turistų srautai, plūstantys pasižiūrėti vieno iš geriausiai planetoje tvarkomų miestų.

Esame girdėję, kad miesto meras norėtų, jog Kaunas būtų lyg Niujorkas. Tačiau vien būti šio didmiesčio kopija reikėtų nusipelnyti. Pavyzdžių JAV yra ne vienas ir ne du, o kai kurių merų idėjos ir jų įgyvendinimo tempai žavi daugelį.

Čikagos meras Rahm Emanuel, išrinktas 2011-aisiais ir miestui vadovaujantis iki šiol, atvėrė neribotus savivaldybės informacijos klodus, sukuriant atviro kodo miesto informacinę sistemą. Jos pagalba miesto valdžia ir atsakingi darbuotojai gali priimti greitus sprendimus ir kurti kardinalius miesto teikiamų paslaugų patobulinimus, į procesus įtraukiant visuomenę bei mažinant biurokratinį aparatą.

Kanzas Sitis – dar vienas miestas, iš kurio Kaunas galėtų gauti daug pamokų. 2011-aisiais miestui pradėjusio vadovauti Sly James vizija – sukurti „Silicio preriją“ įgavo pagreitį: jam pavyko įtikinti kompaniją „Google“ įdiegti itin spartų tinklą, leidžiantį duomenis persiųsti 100 kartų didesniu greičiu, nei tuo metu buvęs šalies vidurkis. Rezultatas – į maždaug 400 tūkst. gyventojų turintį miestą atėjo verslo įmonės, jos sukūrė informacinių technologijų meką.

Sly James pastangomis buvo skatinami vietos startuoliai ir inkubatoriai, miesto savivaldybės veikla perkelta į debesų kompiuterijos technologijos sprendimus. Vienas iš itin inovatyvių sprendimų, kurį pavyko įgyvendinti Kanzas Sičio merui – „Streetcar“ projektas, leidžiantis visiems be apribojimų pasiekti reikiamas vietas. Kiek daugiau, nei 3 kilometrų atstumu besidriekiantis miesto „traukinuko“ maršrutas eina per lankomiausias Senamiesčio vietas, stotelės, atsižvelgus į miestiečių pageidavimus, įrengtos prie didesnių verslo centrų, kai kurie sustojimai dubliuojasi su kitomis viešojo transporto arterijomis, o svarbiausia, kad ši transporto priemonė itin patogi neįgaliesiems ir yra nemokama. Ja gali naudotis dviratininkai, turistai, Senamiestyje dirbantys gyventojai. Kai kuriose stotelėse įrengtos ir lengvųjų automobilių statymo vietos, kad Senamiestyje būtų kuo mažiau transporto.

Teigiama, kad tokia nuosekli ir sparti miesto strategija padėjo padidinti gyventojų skaičių miesto centre ir praplėsti mokesčių mokėtojų bazę bei gerinti gyventojų gyvenimo kokybę.

Pabandykime peržvelgti, ką dabarties Kauno meras daro dėl tokio ateities Kauno, kad mūsų miestas taptų pirmu ne tik Lietuvoje, bet ir platesniame pasaulio kontekste.

2015-iais tiesiogiai išrinktas ir miestui pradėjęs vadovauti meras padarė itin gerą, jam dabar labai padedantį darbą – sukūrė itin stiprų viešųjų ryšių skyrių, sudarytą iš daugelio Kauno redakcijose dirbusių žmonių, daugiausiai žurnalistų. Jo branduolys – buvęs buvusio mero Andriaus Kupčinsko atstovas spaudai Tomas Grigalevičius.

Su žiniasklaida ne itin mėgstančiam bendrauti V.Matijošaičiui kiekvieną dieną padeda aštuonių žmonių viešųjų ryšių skyriaus darbuotojų komanda, kurios galėtų pavydėti bet kuris Lietuvos meras. Viešieji ryšiai – didelė kiekvieno politiko darbo dalis, padedanti jam susikurti trokštamą įvaizdį. Tad, patikima komanda, išmananti šiuolaikinės komunikacijos galimybes, stipriai prisideda prie V. Matijošaičio simpatikų būrio didinimo.

Jie puikiai išnaudoja komunikuojamo asmens charizmą ir meistriškai kuria socialinės medijos vartotojų mėgstamą turinį, kuriuo miestiečiai noriai dalinasi dar labiau didindami „laikintojų“ būrį. Pasaulinės tendencijos rodo, kad daugiau, nei 60 proc. viso naujienų srauto vartotojai šiais laikais gauna iš socialinių tinklų, tad tikslingas darbas būtent su jų auditorijomis – įžvalgi strategija.

Nepaisant to, pats V. Matijošaitis, šiuo metu turintis itin didelį visuomenės palaikymą, neseka kitų politikų pėdomis ir neišnaudoja populiarumo galimybių socialiniuose tinkluose. Jis tikriausiai išlieka vieninteliu Lietuvos, o gal ir Europos meru, nesinaudojančiu „Facebook“ arba „Twiter“, komunikuojant su miesto gyventojais. Bet gal labiausiai vartotojus ir paperka jo nuoširdumas? Jei nedaro to pats, nesidangsto už jį tai atliekančių specialistų armijos.

Kritikai labiausiai per dantį traukia V. Matijošaitį už tai, kad jis net neslepia, jog tvarkydamas miestą, tikisi ir sau naudos. Jis visiškai neslėpdamas tai sako. Ir daro. Prie upės griaunamą vaiduoklį nusipirko mero sūnaus vadovaujama įmonė, kuri čia vystys didžiulį verslo centrą. Ir miestui gerai, ir verslininkams.

Pats būdamas verslininku, jis geriau supranta ir verslo bendruomenės poreikius. Daugybė verslininkų džiaugiasi uždegta žalia šviesa jų veikloms. Tačiau ginantieji visuomeninį interesą kelia daug nepatogių klausimų, pavyzdžiui, ar tikrai SBA koncernui Vienybės aikštės apatinės dalies perleidimas 25 metams bus naudinga miestiečiams?

Nepaisant bet kokios nors kiek kritiškesnės viešoje erdvėje pasirodančios informacijos, didžiajai masei kauniečių Kauno meras daro didelį teigiamą įspūdį. Kol kas kauniečiai gana vieningi: šis žmogus Kaune pradėjo teigiamus pokyčius, tai pažadino miestą iš sąstingio.

Ir visgi yra reikalų, gal ne visai patogių, kuriuos mūsų miesto meras sprendžia tyliai, be viešųjų ryšių skyriaus darbuotojų ruporo. Iš posto neseniai pasitraukę Sigitas Šliažas ar vicemeras Vasilijus Popovas, komentuodami pasitraukimo priežastis, apsiribojo lakoniškais pasakymais, jog komandos tempas didelis, reikia leisti dirbti geresniems. Jei pamenate ankstesnes valdžias, bet koks pasitraukimas iš rimtesnio posto nuskambėdavo plačiai, o suplanuoti nuvertimai iš pirmo karto dažnai net nepavykdavo. Kalbama, kad savivaldybėje V. Matijošaitis naudojasi kiek kitokiais metodais, nei jo pirmtakai, tačiau dėl griežtos rankos politikos pastebimas ir atsakingesnis valdininkų požiūris į atliekamas funkcijas.

Tylos taisykle vadovautasi, kai į mero patarėjų komandą buvo priimta ir rinkimus pralaimėjusi bei į Seimą antrai kadencijai nepatekusi socialdemokratė Orinta Leiputė. Neabejojama, kad apmokama darbo vieta šalia mero – kompensacija dėl postą praradusio partijos kolegos, buvusio vicemero V. Popovo, pagarsėjusio nuotykiais ir potraukiu stikliukui. Meras kėlė nykštį už Ramūną Karbauskį, bet per rinkimus nebuvo abejingas ir socdemams. Ir tikriausiai neprašovė, nes dabar valdantieji turėtų būti labai dėkingi Kaunui, jo merui ir žmonėms. Belieka tik išpildyti, kas buvo pažadėta. Tik panašu, kad valdantieji jau pradeda sukti uodegą, pavyzdžiui, dėl dviejų ministerijų perkėlimo į Kauną, ką pats. V. Matijošaitis labai palaikė.

Kaune įsivyrauja griežtos rankos politika ir, panašu, kad daugumai kauniečių tai patinka. Bent garsiai jam oponuojančių – vos vienas kitas. V.Matijošaičio ir Kauno santuoka žengia į trečius vadovavimo miestui metus.

Per šį laikotarpį kauniečiai pamatė merą įvairiuose amplua, net repuoti solidus verslininkas bandė prie dešimtmečius miesto veidą darkiusio vaiduoklio. V. Matijošaitis kvietė norinčiuosius, kad pastato negriautų, prisirakinti prie vaiduoklio tvoros. Puiki aliuzija į kitą mieste įvykdytą pokytį – knygynų tinklui išnuomotą centrinį knygyną, dėl kurio neva „sunaikinimo“ stojo piestu didžiausias V. Matijošaičio oponentas A.Kupčinskas, sumanęs akciją „Prisirakinimas prie knygyno su antrankiais“.

Žinant, kad Kaunas visais laikais buvo aukštosios kultūros miestas, galbūt per sekančius metus išvysime V. Matijošaitį skambinant rojaliu ar graibant arfą, taip pavergiant ir intelektualią Kauno publiką. Juk aukštojo meno pasauliniai pasirodymai jau netrukus užsuks ir į Kauną, net koncertų rūmų pavadinimas jau išrinktas.

Nors V. Matijošaitis sulaukia daug kauniečių padėkų, norisi jam palinkėti neužmigti ant laurų bei įsiklausyti į įvairias visuomenės grupių nuomones, o visam „Vieningo Kauno“ judėjimui prisiminti jų kelią į didžiąją Kauno politiką, kuomet jie laukė kauniečių idėjų ir siūlė jas kartu įgyvendinti. Nors didžioji dalis jų taip ir liko vizualizacijose, bet tikriausiai, vieningai komandai atėjus rimtai dirbti, atsirado kur kas svarbesnių darbų, o prie siūlytų, kai kuriais atvejais ir nerealių idėjų, dar pavyks sugrįžti. Nors progresas ir čia matyti. Kol „Vieningas Kaunas“ dar nebuvo valdžioje, miestiečiams siūlė įrengti atvirą baseiną Nemuno saloje, tačiau vietoj jo nuspręsta statyti „Mokslo salą“.

Bet vienas faktas aiškus: buvęs Kauno meras A. Kupčinskas į V. Matijošaičio dabar užimtą svarbiausią miesto kabinetą negrįš niekada, nebent kaip svečias. To priežastis – per geras V. Matijošaičio įvaizdis viešojoje erdvėje, gerai dirbanti viešųjų ryšių komanda, kuri V. Matijošaičio asmenyje gali kurti tikro miesto šeimininko veidą. Ir nors V. Matijošaitis Kauno mero kėdėje viso savo likusio gyvenimo nepraleis, pagrindinio miesto generalinio direktoriaus vietai po jo vadovavimo kartelė bus iškelta kur kas aukščiau, nei Kaune buvo iki šiolei per visus Nepriklausomybės metus.

Belieka tik įgyvendinti visus išsikeltus tikslus ir baigti lygiuotis į ne tokius gerus ankstesnius Kauno merus, o pavyzdžių ieškoti užsienyje, kur ir maži miestai, turėdami savo idėją, tapo tikrais regiono ir savo valstybių lyderiais.

Nuomonės autorius – portalo „Kas vyksta Kaune“ redaktorius Vaidas Pilkauskas

389 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Ar Kaune įmanoma bent 16 dienų be smurto?

Apgynė tvirtovę: E. Ulanovo surengtas šou ir dar viena užtikrinta pergalė

Seimo nuosprendis – kitais metais brangs degalai ir tabako gaminiai

Nelaukia valdžios iniciatyvos: Giraitės bendruomenė patys kuria pokyčius

Kaune jau greitai duris atvers prekybos tinklo „Pepco“ parduotuvė

Atskleistos detalės apie šių metų Kauno eglę: sprendimas bus visiškai kitoks nei įprasta

Išrinktas kauniečių metų automobilis

Petrašiūnų elektrinėje paleistas naujas katilas - ruošiasi netikėtumams

Dėl receptinių vaistų ažiotažo nesikremta - gavo progą paaiškinti tvarką

„Regitra“ įspėja: nesusimokėjusiems baudų nuo gruodžio gresia sankcijos