Palemone, kur tyvuliuoja Kauno marios, nuo XIV a. stūkso Vieškūnų piliakalnis. Tarp šiaurinės Lakštingalų slėnio dalies ir Pažaislio jachtų klubo esantis gamtos objektas, dvelkia ramybe ir tykuma.
Piliakalnis aptiktas prieš 25 m., gynybiniai įrengimai rodo buvus jį svarbiu kovų su kryžiuočiais centru. Kadaise prie piliakalnio virė aktyvus gyvenimas: buvo Vieškūnų kaimas, tačiau 1961 jis panaikintas, dėl Kauno vandens jėgainės statybos darbų.
Manoma, kad seniau piliakalnis naudotas dengti Kauno pilį, ant kalno tuomet stovėjusi medinė pilis, šalia jos, papėdėje įkurdinta gyvenvietė, ji pastatyta ant ankstesniosios, dar akmens amžiaus gyvenvietės. Ant kalno senovėje žmonės degindavę šventą ugnį, dar išlikęs aukuras.
Anot legendų, ant piliakalnio kadaise prieš save ranką pakėlė dvarininko duktė, tad žmonės tiki, jog šioje vietoje karts nuo karto ji apsireiškia, ypač naktimis esą girdėti baugūs garsai, ūbavimas, lojimas, tad sutemus čia geriau neturistauti. Beje, kitas piliakalnio vardas – Šuneliškių kalnas, dėl atseit girdimo garsaus šunų lojimo.
Atbudus pavasariui, piliakalnį apgaubia paukščių giesmės, žydinčios pievos. Į kalną užlipama mediniais laiptais, galima prisėsti ant suoliukų ar romiai palinguoti ant supynių. Nuo kalno viršaus galima išvysti pasakišką peizažą, čia puikiai girdisi Kauno marių ir Ravo upelio vandens ir vėjo šniokštimas, tad atsipalaidavimas nuo varginančių miesto ūžesių garantuotas.
