Valstybės kontrolė kritikuoja, kaip savivaldybės valdo ir skirsto socialinius būstus.
„Savivaldybės dažnai pasirenka brangiausią būsto įsigijimo būdą – naujų būstų statybą, nenaudojamų pastatų rekonstrukciją. Be to, planuojamų statyti naujų ir rekonstruojamų nenaudojamų pastatų vidutinės kainos, palyginti su vidutinėmis kainomis rinkoje, kai kuriose savivaldybėse yra didesnės nuo 2 iki 10 kartų. Tai reiškia, kad savivaldybės už tuos pačius finansinius išteklius socialiniu būstu aprūpina mažiau asmenų ir šeimų, nei galėtų“, – teigia auditą atlikusi Valstybės kontrolė.
Auditoriai ataskaitoje išsako abejonių dėl Vilniaus miesto ir rajono, Marijampolės, Pagėgių, Alytaus, Kaišiadorių, Kauno, Panevėžio, Radviliškio, Širvintų, Švenčionių, Plungės rajonų sprendimų, susijusių su socialinio būsto plėtra.
Informaciją apie savivaldos sprendimus dėl socialinio būsto statybos Valstybės kontrolė perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai, įgyvendinančiai korupcijos prevencijos priemones.
Pavyzdžiui, audito ataskaitoje auditoriai nurodo, kad Alytaus rajone buto kvadratinio kainos vidurkis pagal Registrų centro duomenis yra apie 120 eurų, o planuojamo socialinio būsto kvadratinio metro kainos vidurkis – apie 1300 eurų.
Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas BNS sakė, kad auditoriai šiame rajone turbūt turi omenyje Venciūnų kaime planuojamą projektą, kuris platesnis nei socialinių būstų įrengimas. Jo vertinimu, auditoriai, sakantys, kad už skiriamas lėšas būtų galima įsigyti daugiau socialinių būstų, yra tik formaliai teisūs.
„Taip, įsigytume daugiau, bet mes sutvarkome pastatą, kur yra ne tik socialinis būstas, bet ir vaikų darželis, kas irgi būtina socialinio būsto naudotojams, jie naudosis ir vaikų darželiu, ir kultūros patalpomis, bendruomenės sale. Po socialiniu būstu slepiasi daug gerų dalykų, kurie taip pat bus skirti ir socialinio būsto naudotojams (…). Formaliai jie teisūs, bet neformaliai neteisūs, nes mes daug daugiau išsprendžiame. Viena yra gyventi, bet žmogui reikia ir vaikų darželio, ir visa kita. Tokia galimybė atsirado ir mes susitvarkome pastatą“, – aiškino meras.
Jis taip pat teigė, kad projekto kaina gali kristi po rangovų konkurso.
„Konkursas tikrąją kainą parodys. Sąmata gali kristi 30-50 proc., jeigu sutaupysime lėšas, tai dar kažką padarysime, nupirksime tada dar kokį būstą“, – aiškino A.Vrubliauskas.
2012–2014 metais į socialinio būsto plėtrą valstybė investavo daugiau kaip 21 mln. eurų, savivaldybės – dar 3,6 mln. eurų savo biudžetų lėšų. Už šias lėšas savivaldybės įsigijo apie 900 socialinių butų, tačiau juos kasmet gaudavo tik apie 3 proc. laukiančių asmenų. 2014–2020 m. socialinio būsto fondo plėtrai skirta 49,9 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų, už kurias numatyta įsigyti 1150 socialinių būstų, bet ir tai nepatenkins viso poreikio – eilėse būsto laukia daugiau nei 12 tūkst. asmenų ir šeimų, pažymi auditoriai.
Auditoriai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu šalyje nėra išskiriama, kurioms asmenų grupėms sudėtingiausia savarankiškai susirasti būstą, kurios iš jų yra labiausiai pažeidžiamos. Bendroje eilėje laukia visi mažas pajamas gaunantys asmenys: jaunos šeimos, neįgalieji, likę be tėvų globos, šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, darbingi asmenys. Visi tikisi gauti socialinį būstą, nors eilėje jo gali tekti laukti nuo 20 iki 30 metų. Dabartinė sistema neskatina laikiną būstą gavusių jaunų šeimų ir darbingų asmenų ieškoti galimybių gauti didesnes pajamas, nes, viršiję numatytas metines turto ir pajamų ribas, jie paramos ir buto nebetektų. Auditas atskleidė ir tai, kad socialiniu būstu gali naudotis asmenys, kurie neturėtų jo gauti.
Pasak Valstybės kontrolės, naujos paramos priemonės – būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos – asmenims taip pat nėra patrauklios. Būsto nuomos kompensacijomis 2015 metais pasinaudojo tik 0,3 proc., o 2016 metais – 6,8 proc. iš planuotų šia parama pasinaudosiančių asmenų ir šeimų.
