Rytų Azijos šalys ir jų diplomatija, ekonomika, kultūra bei gyvenimo būdas dažnam lietuviui yra labai intriguojantys ir mįslingi faktai, kartais net apipinti įvairiausiais stereotipais. Siekiant skatinti šių šalių diplomatijos ir kultūros edukaciją šalyje, kovo 6-10 dienomis Kaune trečius metus iš eilės vyks „Azijos savaitė 2017“.
„Azijos savaitė 2017“ – tai penkių dienų renginių ciklas, kuris visus nukels į Rytų Azija alsuojantį Kauną, kur akademikai, studentai ir Rytų kultūrų žinovai bandys supažindinti visuomenę su šiuo regionu, populiariai ir patraukliai perteikiant kultūros, kalbų, kovos menų ypatybes, pristatant visuomenei virtuvę bei įvairenybes, susijusias su Japonija, Korėja ir Kinija“, – teigia Azijos studijų centro vadovas dr. Aurelijus Zykas.
Anot akademiko, šių metų renginiai skirsis nuo praėjusių, nes jų metu Kaune vyks diplomatinių ir akademinių ryšių su Rytų Azija plėtra.
Diplomatiniai ryšiai su Rytų Azija
„Renginys itin svarbus tiek universitetui, tiek Kaunui, tiek ir visai Lietuvai. Atidarymo dieną, kovo 6-ąją, pirmą kartą universitete ir Kaune vienu metu lankysis visų trijų didžiųjų Rytų Azijos regiono valstybių diplomatai: Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda, Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius Lietuvoje Wei Ruixing ir Korėjos Respublikos ambasadorius Lietuvai – Choi Sung-joo.
„Be jokios abejonės, šis aukščiausio rango ambasadorių, dirbančių Baltijos šalių regione, vizitas yra ne tik suvokiamas kaip universiteto indėlio į šių šalių kultūros, kalbos, mokslo sklaidą įvertinimas, bet ir Kauno kaip geografinio ir diplomatinio vieneto plėtrai svarbus dialogas“, – ambasadorių vizito svarbą aptaria A. Zykas.
Visiems Korėjos Respublikos ambasadorius Choi Sung-joo kovo 6 d. 14 val. daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, 312 aud.) skaitys paskaitą „Lietuva, Korėja ir pasaulis“. A. Zyko teigimu, šiandieniniame globaliame pasaulyje svarbu suvokti, jog reikia pažinti ne tik savo šalį, žemyną, bet ir toliausiai nuo Lietuvos nutolusius bei didžiausią pasaulio ekonominę rinkos dalį valdančius kraštus.
Kalbos mokymosi ir verslumo skatinimas
„Be jokios abejonės – siekiant išmokti Rytų Azijos kalbas, reikia keisti ir savo mąstymą, nes kalba yra visa ko pagrindas, siekiant pažinti vieną ar kitą šalį“, – mąstymo svarbą įvardija A. Zykas. Kaip studentams sekasi mąstyti kinų, korėjiečių ir japonų kalbomis, bus galima pasitikrinti kovo 6 d. kalbų konkursų metu.
Pasak VDU Azijos studijų centro vadovo, pastebima, jog japonų, kinų korėjiečių kalbų studentai yra idealistai – juos patraukia ne tiek karjeros galimybės, kiek atveda susižavėjimas šalimi ir jos kultūra, ypač šiuolaikine japonų, kinų ar korėjiečių popkultūra.
Dar vienas svarbus renginys studentams – „Azijos savaitės“ Karjeros diena, kuri vyks kovo 10 d., o jos metu veiks verslo įmonių organizuojamos kūrybinės dirbtuvės. Kūrybinių dirbtuvių dalyviai gaus užduočių iš verslo organizacijų kasdienių praktikų, dirbant su verslo atstovais iš Azijos šalių.
„Kiekviena užduotis bus atspindinti smulkių, vidutinių ir stambiųjų verslo įmonių darbo specifikas, tiek iš importo, tiek eksporto perspektyvų, o viso renginio metu veiks kontaktų mugė, kurioje studentai galės aptarti praktikų galimybes atitinkamose organizacijose, o norintys galės netgi palikti savo duomenis verslo atstovams“, – karjeros dienos naudą aptaria A. Zykas.
Iniciatyvos bei kultūros pažinimas per maistą
„Džiaugiamės Rytų Azijos šalių kultūrų ir kalbų bakalauro bei Rytų Azijos regiono studijų magistrantūros programų studentais, kurie inicijuodami šį renginį siekia supažindinti visuomenę su Azijos regiono virtuve, kovos menais, kultūra“, – aiškina Azijos studijų centro vadovas A. Zykas. Kovo 7 d. (Maironio g. 21a, Kaunas) „Azijos savaitė“ kviečia pamatyti trijų Azijos šalių – Japonijos, Korėjos bei Kinijos – tradicinių patiekalų gamybos procesus bei sudalyvauti jų degustacijoje.
Jei bet kurią pasaulio šalį galima tyrinėti per architektūrą, dailę, muziką – Japonija geriausiai pažįstama per maistą, kur arbatos gėrimo kultūra yra unikali. Rytų Azijos regionui skirtų renginių ciklo metu, kovo 8 d. 11 val. (S. Daukanto g, 28.), japonišką arbatos gėrimo ritualą ir jo subtilybes atskleis arbatos ceremonijos mokytoja, Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje žmona, ponia Shigeeda Michiko, o jai talkins žymi Lietuvos arbatos meistrė – Raimonda Strazdienė.
Arbatos gėrimo ceremonija yra tarsi riba tarp tikrovės ir meno pasaulio, kuriame atsidūręs žmogus gali trumpam patirti ramybę, susikaupimą, pajusti grožį ir arbatos puodelyje atrasti harmoniją.
Per japoniškos arbatos gėrimo ceremoniją puikiai galima suprasti ir šios šalies bendravimo kultūrą – kuomet tiek svečias, tiek šeimininkas parodo vienas kitam didžiausią padėką, apžiūri bei gėrisi naudojamais indais, vaišėmis, arbata, gėlių puokšte. „Būtent dėl daugybės detalių japoniška arbatos gėrimo ceremonija yra sudėtinga, formali ir rami bei vyksta pagal griežtai nustatytą tvarką ir judesių seką, čia daug taisyklių“, – tradicinę arbatos ceremoniją, trunkančią apie keturias valandas, apibendrina A. Zykas.
Tą pačią dieną nuo 12 val. (S. Daukanto g. 28) vyks japonistikos „Hashi“, kinų kalbos ir kultūros „Wu wei“ bei korėjiečių kultūros „Hallyu“ studentų klubų prisistatymai, kūrybinės dirbtuvės (origami, kaligrafijos, cosplay), „blusų turgus“, gyvoji biblioteka, fotografijos kampelis, tautinių kostiumų demonstracijos ir arbatos ceremonijos pristatymas.
Kaip sekėsi Rytų Azijos (pa)tyrimai bus galima pasitikrinti kovo 10 d. 14 val. Azijos protų mūšio – baigiamojo „Azijos savaitės“ renginio – metu.
Japonai jau dabar puikiai žino Lietuvą ir būtent Kauną – per devynis 2016 metų mėnesius Kauno turizmo informacijos centruose apsilankė beveik 2 tūkst. turistų iš Japonijos, o tai yra 61 proc. daugiau negu tą patį 2015 metų laikotarpį. Kaunas japonams yra svarbus ne tik vien dėl Sugiharos namų – nemažai populiarumo nuopelnų pridėjo 2015 m. spalį Kaune, o gruodį ir Japonijoje pristatytas filmas apie Chiune Sugiharą „Persona non grata“.
Chiune Sugihara buvo Japonijos vicekonsulas Lietuvoje, kuris 1939-1940 m. rezidavo Kaune (dabartiniame Sugiharos namų pastate) ir čia išgelbėjo 6 tūkstančius žydų gyvybių, nepaisydamas rizikos ir nepaklusdamas Japonijos vyriausybės nurodymams.
