Darželių jungimas: ar Kaune galima tik vieno caro nuomonė? | Kas vyksta Kaune

Darželių jungimas: ar Kaune galima tik vieno caro nuomonė?

Asociatyvi/R. Tenio nuotr.

Portale „Kas vyksta Kaune“ paskelbus miesto savivaldybės išplatintą informaciją apie dviejų darželių jungimą taip juos optimizuojant, sulaukta ir kitokios nuomonės.

Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas teigia, kad miesto savivaldybė situaciją įvertino paviršutiniškai ir formaliai, o visuomenei įstaigų sujungimas pateikiamas kaip laimėjimas. Žemiau pateikiame viešai paskelbtą pranešimo spaudai tekstą.

„Kauno miesto savivaldybė, spręsdama švietimo ir ugdymo klausimus ir priimdama mažiesiems kauniečiams bei jų tėvams svarbius sprendimus ne tik nesikalba su tėvais, bet ir nenori jų girdėti. Egzistuoja tik savivaldybės nuomonė arba savivaldybės nuomonė. Kitokios nuomonės net negali būti.

Paskutinis akibrokštas – dviejų Kauno miesto vaikų darželių sujungimas. Į Lietuvos tėvų forumą kreipėsi tėvai, kurių vaikai lanko Kauno 1-ąjį vaikų darželį. Jį savivaldybė užsimojo prijungti prie didesnio vaikų-lopšelio darželio „Klevelis“.

Sprendimų, kaip tai padaryti, gali būti įvairiausių. Darželinukų tėvai savo pasiūlymus raštu išdėstė savivaldybei, bet ši kažkodėl mato tik vieną kelią – atleisti Kauno 1-ojo vaikų darželio direktorę ir jį prijungti prie didesnio. Situacija įvertinta paviršutiniškai, formaliai, o visuomenei dviejų skirtingų įstaigų sujungimas pateikiamas kaip laimėjimas – bus sutaupyta pinigų atleidžiant direktorę. Kalba eina apie sutaupytus kelis šimtus eurų, o ant kortos statoma visa ugdymo įstaigos filosofija ir pedagogika, nes jungiamos įstaigos dirba pagal skirtingas metodikas.

Jos abi yra geros, jų abiejų vadovai yra nuostabūs, bet lopšelis-darželis „Klevelis“ yra labiau orientuotas į sveikatinimo klausimus ir puikiai sprendžia alergiškų vaikų ar kitų poreikių turinčių vaikų priežiūrą, maitinimą bei ugdymą. Kauno 1-asis vaikų darželis ugdo vaikus pagal M.Montessori metodiką. Ne kiekvienas ugdymo specialistas ją išmano ir gali garantuoti įstaigos darbo tęstinumą. Tai, kad žadama paikti dirbti tas pačias auklėtojas, dar nieko nereiškia, nes nuo vadovo priklauso, kaip toliau dirbs įstaiga.

Su vaikų tėvais – tikraisiais įstaigos klientais – net nebandoma kalbėtis ir tartis. Geriausiu atveju į susitikimą atsiunčiamas savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika, kuris nieko nesprendžia, tik vykdo sprendimus. Tie, kurie sprendimus priima, į susitikimus neina ir pas save nieko nekviečia. Tokių socialinių partnerių kaip Lietuvos tėvų forumas taip pat nereikia, nors mes galime tarpininkauti, padėti geriau suprasti vieniems kitus ir susitarti.

Dėl bendruomenių interesų nepaisymo ir nesusikalbėjimo, kaip reikėtų geriausiai pertvarkyti mokyklų tinklą mieste, antrus metus tęsiasi chaotiška situacija. Kelių Kauno mokyklų bendruomenės kreipėsi į teismą – miesto tarybos sprendimai sujungti mokyklas buvo sustabdyti, o savivaldybė netgi bandė mokyklas stojusius ginti tėvus bauginti finansine atsakomybe.

Maitinimo pertvarkos vykdomos savavališkai

Dar vienas akibrokštas – visiškas socialinių partnerių ignoravimas planuojant galimas vaikų maitinimo pertvarkas darželiuose. Girdime apie bandymus sukurti keturis meniu ir visiems darželiams leisti rinktis tik iš savivaldybės įbruktų valgiaraščių. Žinoma, tos galimybės pasirinkti dar labiau mažėja, nes darželiuose – skirtingos virtuvės, skirtingos technologinės galimybės ir ne visus savivaldybės siūlomus patiekalus bus galima pagaminti.

Galime tik spėlioti, kam to reikia, nes Lietuvos tėvų forumo kaip socialinių partnerių niekas nekvietė dalyvauti svarstymuose, užduoti klausimų taip pat neturime galimybės. Akivaizdu, kad kažkam tai bus naudinga, nes kažkas tuos meniu parengs ir parduos. Gali būti, kad tai pasirengimas tolesniems žingsniams, kaip centralizuoti maitinimo procesus. O galbūt einama link to, kad maistas vaikams į darželius būtų tiekiamas jau pagamintas, termosuose?

Kiekviena ugdymo įstaiga yra unikali ir per tam tikrą gyvavimo laiką jau tikrai atsirinko, koks valgiaraštis jiems yra geriausias, ką vaikai labiausiai mėgsta. Ar visi iš meniu gausybės yra pakankamai sveiki – kitas klausimas. Lietuvos tėvų forumas dar dirbant ankstesnės kadencijos miesto valdžiai šiuos klausimus kėlė. Buvo sukurtos darbo grupės, suplanuota begalė pertvarkų šioje srityje, deja, šios kadencijos miesto valdžia nubraukė viską, kas buvo padaryta gero prieš tai ir tuo įdirbiu nesinaudoja.

Panašu, kad caras geriau žino, ko jis nori savo karalystėje, nes Kaunas tampa kunigaikštyste, kur galima tik vieno caro nuomonė. Žmonės vis dar tikisi gero caro ir tikisi, kad tas caras kažką gero padarys, bet istorija rodo, kad tai – tik iliuzija.

Į prašymus neatsižvelgiama

7500 tėvų iš įvairių ugdymo įstaigų įpareigojo Lietuvos tėvų forumą atstovauti jų interesams. Savivaldybei jau ne kartą siųsti raštai, kuriuose prašoma nepriiminėti vienašališkų sprendimų, raginama tartis ne tik paskutiniame etape – priimant sprendimus. Norime, kad savivaldybė išgirstų tėvus ir įsiklausytų į jų nuomones strateguojant ir planuojant.

Pradžioje gavome ilgus savivaldybės raštus, kad mes esame ilgamečiai socialiniai partneriai, visada su mumis tariamasi ir toliau ketinama tai daryti. Deja, po tokių raštų Kauno savivaldybėje viskas vyko taip, kaip vyko – mus ignoravo visiškai. Raštai kartais gali pasimesti, tad nusprendėme darsyk priminti apie norą kalbėtis. Kitas atsakymas jau buvo ženkliai trumpesnis – padėkota už iniciatyvumą ir bendradarbiavimą rūpinantis ugdymo klausimais. „Su visais savivaldybės sprendimo projektais galima susipažinti iš anksto, nes jie yra skelbiami viešai“, – nukirto valdininkai. Tad štai kaip atrodo socialinis dialogas Kaune.

Prieš keletą savaičių teko sekti mero ir vicemerų darbotvarkes ieškant, kada bus sprendžiami kokie nors su švietimu susiję klausimai. Aptikęs vicemerės Rasos Šnapštienės darbotvarkėje planuojamą susitikimą su dietologais supratau, kad tai bus klausimai apie valgiaraščius darželiams. Susisiekiau su vicemere, informavau, kad noriu dalyvauti ir paprašiau leidimo, nes, kaip žinia, be leidimo į savivaldybę nepateksi. R.Šnapštienė paprašė priminti tą pačią dieną, bet tada jau nekėlė ragelio.

Man pavyko įeiti į savivaldybę, bet paaiškėjo, kad susitikimas pas vicemerę pradėtas gerokai anksčiau, ir aš patekau tik į pačią pabaigą. Tai puiki iliustracija, kokiais metodais dirba už švietimą atsakinga vicemerė ir kaip ignoruojami socialiniai partneriai, nors prieš tapdama vicemere, R.Šnapštienė vadovavo Valdymo ir bendruomenių plėtojimo komitetui. Galima tik spėti, ar tokia yra asmeninė vicemerės laikysena, ar tai visos savivaldybės vadovybės pozicija, ar mero nurodymas nebendrauti su visuomeninėmis organizacijomis ir visaip jų vengti.

Verta atkreipti dėmesį, kad Kauno miesto valdančiosios koalicijos branduolį sudaro visuomeninė organizacija „Vieningas Kaunas“, kuri nėra politinė partija, kurie į rinkimus ėjo žadėdami, kad nuo šiol Kaunas tvarkysis kitaip, kad bus įsiklausoma į bendruomenių nuomonę.

Matome ir gražių pokyčių, pavyzdžiui, kaip Kaune tvarkomos gatvės. Dėl to savivaldybę galima ir pagirti. Bet Kaunas tikrai nusipelno daugiau, nei vien tik tvarkingų gatvių. Antrajame pagal dydį Lietuvos mieste verda ir kultūrinis, ir socialinis gyvenimas. Kaunas nėra tik blizgučių ir barškučių miestas. Tai – aukštos kultūros miestas. Kultūrą ir švietimą stumdama į šoną ir aukštindama vien pinigus, savivaldybė demonstruoja labai žemą toną.

„Kauno žmonės buvo apgauti“

Galiu drąsiai teigti, kad Kauno žmonės „Vieningo Kauno“ buvo apgauti, nes kauniečiai rinko miesto valdžią ir tikėjosi, kad Kauną valdyti ateis žmonės, kurie įsiklausys į jų balsą. Į darbo grupes socialinio partnerio Lietuvos tėvų forumo atstovai nebeįtraukiami, į miesto tarybos komitetų posėdžius, kur svarstomi su švietimu susiję klausimai, nekviečiami ir joks dialogas nevyksta. Ir pavieniams tėvams, ir tėvams iš konkrečių švietimo ir ugdymo įstaigų, ir asocijuotoms struktūroms savivaldybė demonstruoja nepagarbą.

Jeigu Kauno savivaldybės valdantieji – „Vieningas Kaunas“, LR Liberalų sąjūdis, socialdemokratai laikytųsi per rinkimus duotų pažadų rinkėjams, nebūtų kilę tiek daug įtampų, kurios mokyklas stumtų į bylinėjimąsi su savivaldybe, nereikėtų tėvams naktimis stovėti eilėse, kad vaikas patektų į 1-ąją klasę, mokyklų valgyklų nuomotojai investuotų į virtuvėlių atnaujinimą nebijodami, kad kitais metais nebus pratęsta sutartis, o ugdymo įstaigų vadovai nebijotų viešai išsakyti savo nuomonės.

Kauno savivaldybei vertėtų socialinio dialogo pasimokyti iš kolegų Vilniuje, kur svarbiausi klausimai, susiję su švietimu, pirmiausia aptariami su socialiniais partneriais ir tik pasiekus bendrą susitarimą perduodami svarstyti tarybos komitetams, o vėliau sprendimai priimami miesto taryboje.

Ar vasario 28-osios Kauno miesto tarybos posėdyje bus išgirsti Kauno 1-ojo vaikų darželio tėvai, ar bus įsiklausoma į jų nuomonę, ar bus ieškoma pačių geriausių sprendimų, kurie sudarytų sąlygas mažiausiems kauniečiams gauti patį kokybiškiausią ugdymą jiems pačiose saugiausiose ir jaukiausiose aplinkose? Tikimės, kad Kauno valdantieji pagaliau pradės atstovauti kauniečių, o ne „gerojo caro“ interesams. Tikime, kad Kaunas vis dar laisvas miestas, o ne manipuliacijų kunigaikštystė.“

Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kaune vykstančius įvykius, rašykite spec. formos „Pranešti naujieną“ pagalba arba per Facebook puslapio privačias žinutes.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA