Penktadienį visoje Lietuvoje ir už šalies ribų jau dešimtą kartą rašytas Nacionalinis diktantas. Portalo „Kas vyksta Kaune” žurnalistai apsilankė Kauno miesto savivaldybėje, čia diktantą rašė 45 žmonės, žymiai mažiau, nei pernai, sako organizatoriai.
Šįmet buvo rašytas Alvydo Šlepiko tekstas „Bedugnė”, jį per LRT radiją skaitė diktorius Marijus Žiedas. Kaune diktantą pavieniai žmonės (ne mokiniai) buvo kviečiami rašyti miesto savivaldybėje, bibliotekose ir šešiose mokyklose: Kauno „Vyturio” gimnazijoje, Kauno šv. Kazimiero progimnazijoje, Kauno „Aušros” gimnazijoje, Kauno T. Ivanausko progimnazijoje, Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijoje bei KTU Vaižganto progimnazijoje.
Užsienio lietuvių bendruomenės iš organizatorių gavę diktanto įrašą galės lietuvių kalbos žinias pasitikrinti jiems patogiu laiku.
Kvietė rašyti kiekvieną
Kviesdama į renginį Nacionalinio diktanto vertinimo komisijos pirmininkė Aldona Šventickienė sakė: „Kviečiu visus lietuvių kalbos mylėtojus skirti 45 minutes savo laiko pasitikrinti kalbos žinias. Pirmą kartą diktantas organizuojamas penktadienį. Tikimės, kad įmonių ir organizacijų atstovai, aukštųjų mokyklų studentai, moksleiviai paragins vieni kitus susiburti ir rašyto diktantą savo darbo ir mokslo vietose. Diktantas nėra egzaminas. Pagrindinis konkurso organizatorių tikslas – paskatinti žmones didžiuotis unikalia lietuvių kalba.“
Dėl raštingiausiojo vardo varžomasi keliose kategorijose – raštingiausio moksleivio, suaugusiojo ir užsienio lietuvio. Pernai nacionalinį diktantą rašė daugiau nei 8 tūkst. žmonių, šių metų skaičiai bus patikslinti vėliau.
Savivaldybėje dalyvavo mažiau
Anot Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. specialistės Ilonos Vitkauskienės, šįmet pastebimai sumažėjo dalyvaujančiųjų skaičius savivaldybėje, tam įtakos galėjo turėti pakeista rašymo diena – iš šeštadienio perkelta į penktadienį.
„Kauno miesto savivaldybės pastate rašė 45 žmonės. Šįmet mieste įvairiose vietose dalyvavo 242 pavieniai žmonės (mokiniai neskaičiuojami), pernai apie 300, jauniausias 18-os, o vyriausias 73 metų. Savivaldybėje mažiau dalyvavo, galbūt dėl to, kad darbo diena, įdomu, ar organizatoriams tai pasiteisins? Džiugu, kad Kauno mokyklos aktyviai dalyvavo, tarkim šv. Kazimiero progimnazijoje rašė visi mokiniai iki aštuntos klasės, pasidarė tikrą diktanto šventę”, – kalbėjo pašnekovė.
Ji mena, kad anksčiau žmonės ateidavo su šeimomis, mažieji piešdavo, o tėvai rašydavo: „Visi pakylėti kaip iš bažnyčios grįždavo! Šiemet šeimos šventės nėra”, – pastebėjo I. Vitkauskienė.
Apie sumažėjusį dalyvių skaičių antrino ir diktanto administracijoje savivaldybėje dirbusi generolo P. Plechavičiaus kadetų licėjaus lietuvių kalbos mokytoja Olgita Cironkaitė.
„Dalyvių savivaldybėje sumažėjo kardinaliai, pernai dar likus 45 min. iki renginio neturėjome vietų salėje, net siuntėme kitur rašyti, šiandien žymiai mažiau dalyvauja. Manau, kad dėl to, jog šįmet pakeista diktanto rašymo diena, tuomet būdavo šventė visai šeimai, o dabar atėjo tik tie, kam laisva diena ar nėra paskaitų“, – teigė O. Cironkaitė.
Tikrino žinias
Prieš renginį kalbinti žmonės tikino norintys pasitikrinti lietuvių kalbos žinias. Antrą kartą diktantą rašanti Jurgita pasakojo ruošusis specialiai – internete kartojosi rašybos taisykles. „Manau, seksis gerai, mokykloje puikiai sekėsi rašyti. Gal tik vieną, kitą klaidą padarysiu, juk esu lietuvė, kaip galiu savo gimtosios kalbos nemokėti?”, – sakė Jurgita.
Trečią kartą iniciatyvoje dalyvaujantis istorijos studentas Alvydas pasakojo norintis išbandyti savo jėgas, pernai net buvo patekęs į finalą. „Trumpąsias žinutes ir kur įmanoma stengiuosi rašyti tik lietuviškomis raidėmis: su nosinėmis, brūkšneliais, varnelėmis. Gautos „švepluojančios” žinutės kaskart nemaloniai nuteikia, manau tai rodo nepagarbą žmogui, kuriam siunti tokią žinutę”, – kalbėjo pakruojietis Alvydas.
Kalbinta garbaus amžiaus Alma tikino dalyvaujanti jau šeštą kartą ir net keturis kartus į finalą buvo patekusi. „Rašo visa šeima, pati dalyvauju, nes noriu sužinoti savo lietuvių kalbos žinias ir ar per metus nepraradau įgūdžių. Kai žmogus parašo su klaidomis – man nepriimtina. Manau, lietuvių kalba išliks, pažiūrėkite kiek jaunimo rašo savivaldybėje, o kur dar mokyklos! Piliečio pareiga mokėti savo gimtąją kalbą”, – įsitikinusi Alma.
Po Nacionalinio diktanto kalbinti dalyviai buvo linksmai nusiteikę, pasakojo, kad nebuvo sunku, koją pakišti galėjo tik skyryba.
Kelintą kartą dalyvaujanti Kotryna atviravo: „Nebuvo sunku, tik skyryba kiek painiojosi, žodžiai visi girdėti, manau seksis puikiai, viliuosi patekti į finalą.”
Indrės teigimu, buvo ir sunkesnių diktantų, tačiau šiemet ilgiau pagalvoti ragino skyryba. „Lietuviškai rašau taisyklingai, dėl kablelių teko ilgiau pamąstyti, bet rezultatų tikiuosi gerų.”
Ketvirtą kartą Nacionalinį diktantą rašęs Aurimas su šypsena kalbėjo: „Sekėsi gerai, sunkiausi buvo žodžiai: „nendrė” ir „beždžionė”. Žinoma, ruošiausi prieš tai, parašiau visus praėjusių Nacionalinių diktantų tekstus. Lietuvių kalba nesunki, jei mokaisi ir feisbuke rašai lietuviškai”, – įsitikinęs Aurimas. Jo manymu, patogiau būtų, jei diktantą reiktų rašyti šeštadienį, mat darbo dienomis vyksta paskaitos.
