Siurprizai tęsiasi: pokyčiai lauks ir netekus darbo

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Visuomenėje pradėjus sklisti nepasitenkinimui dėl nuo šių metų pradžios įsigaliojusių didesnių „Sodros“ įmokų daliai gyventojų, lenda ir daugiau iš dalies pristabdyto naujojo socialinio modelio galų.

DELFI skaitytoja Ieva pastebi, kad valdžiai sujudus dėl sausio 1 d. įsigaliojusių naujų „Sodros“ įmokų pakeitimų, nediskutuojama kitu gyventojams aktualiu klausimu.

Pasak jos, kodėl nekeliamas klausimas dėl nedarbo išmokų.

Pagal praėjusios kadencijos Seimo priimtą naująjį socialinį modelį nuo šių metų sausio 1 d. buvo numatyta kitokia nedarbo išmokų mokėjimo tvarka ir gyventojui priklausantis dydis.

Pakeitimas turėjo būti palankus darbo netekusiems žmonėms, nes skaičiuojant išmoką pagal naują tvarką turėjo būti labiau atsižvelgta į buvusį atlyginimo dydį.

Tiesa, didesnė išmoka bedarbiui turėtų būti apmokestinama 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Šiuo metu bedarbių pašalpos nėra apmokestinamos.

Nors naujoji valdžia buvo pažadėjusi pusmečiui (iki liepos 1 d.) atidėti naujo Darbo kodekso ir socialinio modelio įsigaliojimą, visgi kai kurios naujos nuostatos nuo šių metų pradžios įsigaliojo, kitos – ne.

Būtent naująją nedarbo išmokų skaičiavimo tvarką nuspręsta atidėti iki liepos 1 d.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, parlamentaras Tomas Tomilinas tvirtina, kad šių išmokų didėjimą reikėjo atidėti, nes jos susijusios su atidėtu naujuoju Darbo kodeksu.

Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas tvirtina, kad sprendimas didinti ir kartu apmokestinti nedarbo išmokas mažai ką pakeis jas gaunančiųjų kišenėse.

Kas keisis nuo liepos?

Kaip skelbta anksčiau, dar pernai birželio pabaigoje Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimais buvo įtvirtinta, kad nuo šių metų pradžios į pusės metų nedarbo išmoką teisę įgis asmenys iki įregistravimo darbo biržoje turėję ne mažesnį kaip 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius 24 mėn.

Dabar norint gauti teisę į išmoką reikalingas 18 mėn. per 36 mėn.

Taip pat naujomis nuostatomis nuspręsta padidinti nedarbo socialinio draudimo išmokos maksimalų dydį bei patvirtinta gyventojams palankesnė skaičiavimo tvarka: Išmokos dydis bus sudarytas iš pastoviosios ir kintamosios dalies.

Pastovioji dalis turės sudaryti 30 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA), o kintamoji – 50 proc. bedarbio vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, paskui (3-4 mėn. ir 5-6 mėn.) mažės iki 40 ir 30 proc. Tikimasi, kad toks kintamosios dalies skaičiavimas skatins darbo netekusius asmenis vėl ieškotis darbo.

Vis dėlto kartu nustatytos „lubos“, kad nedarbo išmoka negalės būti didesnė nei 75 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Statistikos departamento duomenimis, pernai 3 ketv. šalyje vidutinis darbo užmokestis siekė 793,3 eur (prieš mokesčius).

Atidėti turėjo dėl Darbo kodekso įsigaliojimo nukėlimo

Prie naujo Darbo kodekso ir socialinio modelio dirbęs, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, parlamentaras Tomas Tomilinas, trečiadienį pirmininkavęs Socialinių reikalų ir darbo komitetui, teigė, kad nedarbo išmokų skaičiavimo tvarkos pasikeitimus buvo privaloma atidėti iki liepos 1 d. dėl naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo atidėjimo.

„Priėmėme sprendimą nukelti Darbo kodeksą ir viską kartu, kas privalo būti nukelta dėl kodekso, kad vienas kitam neprieštarautų“, – aiškino politikas.

Pašnekovas pripažino, kad gyventojams, kuriems aktualu nedarbo išmokos, sąlygų pagerėjimą galėjo pajusti jau dabar, tačiau taip būtų, jei „buvusi Vyriausybė būtų kokybiškai parengusi reformą“. T. Tomilinas teigė, kad naujajai valdžiai teko taisyti biudžetą, stabdyti Darbo kodeksą, kuris, jo nuomone, buvo pakankamai neišdiskutuotas: „Darėme pakeitimus per vieną mėnesį, tai, aišku, kad visų interesų patenkinti neįmanoma“.

Tomas Tomilinas

„Pagrindinė politinė diskusija vyko aplink Darbo kodeksą ir jo problematiką. Dėl kitų klausimų jau seniai buvo rastas kompromisas, bent jau buvusi valdžia vaizdavo, kad kompromisas rastas. Buvo didžiulis spaudimas iš opozicijos ir buvusių valdančiųjų, kad nieko stabdyti nereikia, viskas yra puiku ir mums reikalingas socialinis modelis ir reforma“, – kalbėjo politikas.

Pasak jo, naujoji valdžia jautė spaudimą ir dėl biudžeto: „Nepamirškite, kad mes turėjome pradėti reformas, kad nusiųsti aiškų signalą Europos Komisijai, kad reforma vyksta, kad ji nestovi ir buvo rastas kompromisas, kokie būtiniausi ir reikalingi pakeitimai, kad Darbo kodeksas galėtų būti bent pusei metų atidėtas“.

Kas keisis nuo liepos

Kalbant apie nedarbo išmokas nuo liepos 1 d. keisis ne tik jų skaičiavimo tvarka. Kartu įsigalios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimas, kuriuo bus apmokestinamos nedarbo išmokos (15 proc.). Kaip pateikia duomenis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šiuo metu nedarbo draudimo išmokos nėra apmokestinamos jokiais mokesčiais.

Šiuo metu minimali nedarbo išmoka siekia 102 eurus, nuo šių metų pradžios didžiausia nedarbo išmoka siekia 333,2 euro (70 proc. paskutinių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio).

Kiek laiko bedarbiui gali būti mokama nedarbo išmoka, priklauso nuo to, kokį gyventojas turi draudimo stažą. Trukmė gali būti nuo 6 iki 9 mėnesių. Pavyzdžiui, jei nedarbo draudimo stažas yra iki 25 m., išmoka mokama iki 6 mėn., jei stažas 25-30 m., – 7 mėn., jei 30-35 m., 8 mėn., jei daugiau – 9 mėn. Nuo liepos 1 d. nedarbo draudimo išmokų mokėjimo trukmė nebebus siejama su turimu nedarbo draudimo stažu ir bus mokama 6 mėnesius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pernai lapkritį vidutinis nedarbo draudimo išmokų gavėjų skaičius buvo 41 tūkst.

Galutinių duomenų, kiek pernai buvo išmokėta nedarbo išmokų kol kas nėra, tačiau skaičiuojama, kad joms per metus buvo panaudota apie 81 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad nuo liepos 1 d. įsigaliojus pakeitimams maksimali nedarbo išmoka didės apie 40 proc.

Kritikuoja ne pasikeitimus, bet visą sistemą

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas teigė, kad kai priimamas sprendimas ir didinti nedarbo išmokas ir kartu apmokestinti GPM mokesčiu, tai nelabai gyventojams kas gali ir keistis.

„Įdomesnis yra kitas momentas: vienų išmokų apmokestinimas, o kitų – ne, yra susijęs su ginču, kiek Lietuvoje yra perskirstoma. Jei mes padidintume pensijas, o paskui apmokestintume, tai Lietuvoje perskirstimo procentas pasikeistų“, – komentavo pašnekovas.

Primename, kad apie mažą pajamų perskirstymą per biudžetą Lietuvoje yra ne kartą užsiminęs ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kuris teikia Lietuvai rekomendacijas. 2015 m. šalyje jis siekė apie 29 proc.

Žilvinas Šilėnas

Ž. Šilėnas svarstė, kad jei iš tiesų draudimas nuo nedarbo veiktų kaip tikras draudimas, tai tikriausiai tokią paslaugą būtų galima nusipirkti ir rinkoje.

„Manau, kad realiai šitas draudimas pagal tai, kaip yra paskirstomas veikia kaip mokestis. Bet esmė čia ne padidinime ar apmokestinime, nes tai gali būti techninė detalė, kiek platesnis kontekstas, ką mes vadiname perskirstymu, ką mokesčiais“, – svarstė jis.

Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje dažna praktika, kai viena ranka kažkas duodama, kita atimama. Nedarbo išmokų atveju, nauja tvarka suteikia galimybę gauti didesnę išmoką, tačiau kartu pradeda galioti ir šių įmokų apmokestinimas GPM.

„Prisiminkime ir kitas diskusijas, kur sakoma, kad reikia mažinti darbo jėgos apmokestinimą, bet įveskime automobilių mokestį. Lietuvoje yra daugiau milijonas automobilių, tai net jei sumažins GPM, tai tuos pačius pinigus surinks per automobilių mokestį“, – įžvelgė Ž. Šilėnas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

9 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Specialiosios tarnybos sukeltos ant kojų: užminuotas teismas Kaune

Aleksotas ir Šilainiai sulauks naujų vaikų darželių?

Seimas jungia žalią šviesą kelių chuliganams: teisė vairuoti bus atimama ne visada?

Kaune atidaromas pabėgėlių ir migrantų integracijos centras

Liepos 6-ąją Kaune - nemokamų ekskursijų festivalis „L6”

Gyvenamųjų kvartalų statybos Vilniuje didina tempą

Pasakoja skaitytojai: skęstančio draugo negelbėjo, nes saugojo ant kranto buvusį šunį

Europoje plintantis virusas pasiekė ir Lietuvą

„Žalgirio“ naujienos - P. Valinskas karjerą tęs, su R. Seibučiu atsisveikinta

Lietuvoje pradėta prekyba legendine „Nokia“