Energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ įgyvendinamų valstybei svarbių projektų – Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių – likimas turėtų paaiškėti artimiausiu metu.
Seimo energetikos komisija trečiadienį turėtų paskelbti išvadą dėl dar pernai prasidėjusios diskusijos, ar Lietuvoje pakaks atliekų dviem naujoms jų deginimo elektrinėms. Nors komisijos išvada bus tik rekomendacinė, ji gali lemti Vyriausybės požiūrį į šiuos projektus.
Komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys teigė dar negalintis pasakyti, koks bus komisijos sprendimas.
„Turime duomenų, dėl kurių dar turime klausimų, todėl yra pakviesti Aplinkos ministerijos, savivaldybės, „Lietuvos energijos“ atstovai, su kuriais bus kalbama. Atsakymo šiandien dar neturiu“, – BNS antradienį sakė V.Poderys.
Daugiausiai diskusijų kelia klausimas, ar ilgalaikėje perspektyvoje šalyje pakaks atliekų, kurias galėtų deginti trys jų deginimo jėgainės – Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Kritikai teigia, kad Europos Komisijai siekiant kuo daugiau atliekų perdirbti, nebeliks ko deginti, tačiau „Lietuvos energija“ teigia, kad net ir sumažėjus komunalinių atliekų, lieka daug pramoninių atliekų, kurių net ir maksimaliu pajėgumu veikdamos visos jėgainės nesugebėtų sudeginti.
Aplinkos ministras atsakymo dar neturi
Gruodį iškėlęs klausimą, ar Lietuvai tikrai reikia dviejų papildomų atliekų deginimo įrenginių, aplinkos ministras Kęstutis Navickas dabar teigia atsakymo į šį klausimą neturintis.
„Kol kas neturiu atsakymo. Iš vienos pusės, mes rengiame, iš kitos – „Lietuvos energija“. Greituoju būdu, artimiausiu metu turi būti sprendimas iš Vyriausybės pusės“, – BNS sakė K.Navickas.
Abejonę, ar Lietuvai reikia trijų atliekų deginimo jėgainių, pirmasis iškėlė buvęs ministras Kęstutis Trečiokas. Anot jo, numačius perdirbti 65 proc. komunalinių atliekų, joms nebeužteks deginti tinkamų atliekų.
K.Navicko teigimu, viena vertus, jeigu būtų kalbama tik apie pramoninių atliekų deginimą, pakaktų dviejų jėgainių – jau veikiančios „Fortum“ elektrinės Klaipėdoje, ir dar vienos. Tačiau įskaičiavus vandens valymo įrenginiuose susikaupiantį dumblą bei pramonines atliekas, gali reikėti ir visų trijų jėgainių.
„Kalbant vien apie komunalinių atliekų deginimą, užtenka dviejų įmonių. Jeigu mes kalbame apie pramonines atliekas, dumblą iš gamybos įmonių, tada yra poreikis visoms trims jėgainėms. Mes iš savo pusės pateiksime savo nuomonę Vyriausybei, o koks sprendimas bus, priklausys nuo jos“, – tikino ministras.
Pasak jo, iki šiol nebuvo atliktas tyrimas dėl pramoninių atliekų.
„Lietuvos energija“ tikina, kad atliekų pakaks
„Lietuvos energija“ atliekų deginimo jėgainių projektą Vilniuje įgyvendina viena, o Kaune – kartu su Suomijos kapitalo įmone „Fortum Lietuva“. Anot grupės Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktoriaus Nerijaus Rasburskio, net ir perdirbant daug atliekų, vis vien jų pakaks deginimui.
Pasak jo, Lietuvoje per metus susidaro apie 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų. Jeigu 2020 metais šalyje pavyktų perdirbti iki 50 proc., dar tiek pat, arba 650 tūkst. tonų, galėtų būti sudeginama, tačiau maksimaliai šalis galėtų sudeginti apie 520 tūkst. tonų per metus: 160 tūkst. tonų – Klaipėdoje, 200 tūkst. tonų – Kaune ir 160 tūkst. tonų – Vilniuje.
„Jei pažiūrėtume, kaip skandinavai šiuo metu rūšiuoja, tai jie išrūšiuoja nepilnai 50 proc. atliekų. Tai mūsų atveju lieka 650 tūkst. tonų atliekų. Jeigu įvertinsime, kiek galėtume sudeginti visose trijose jėgainėse, pasiekę Skandinavijos rūšiavimo lygį – o šiuo metu rūšiuojame tik apie 33 proc., tuomet liks nesudegintų apie 100 tūkst. tonų vien tik komunalinių atliekų“, – BNS sakė N.Rasburskis.
Kritikai teigia, kad net jei dabar atliekų pakaktų, vėliau jėgainės nebeturėtų ko deginti, nes 2030 metais EK nurodymu reikės perdirbti 65 proc. atliekų. „Lietuvos energija“ skaičiuoja, kad tokiu atveju būtų galima deginti pramonines atliekas ir dumblą, kurių kasmet susidaro po kelis šimtus tūkstančių tonų. Anot „Lietuvos energijos“, vien 2020 metais susidarys 325 tūkst. tonų deginti tinkamų pramoninių atliekų.
Anot N.Rasburskio, sumažėjus komunalinių atliekų, Vilniaus jėgainė galės veikti maksimaliu pajėgumu, degindama jas, o Kauno jėgainė degins ir pramonines atliekas, nes ji tam pritaikyta. Dar 40 tūkst. tonų pramonių atliekų per metus gali deginti Klaipėdos jėgainė.
„Forum Lietuva“ vadovas: aklai pinigų nemetame
Nuo 2012 metų Kaune planuojančios statyti atliekų deginimo jėgainę „Fortum Lietuva“ vadovas Vitalijus Žuta teigia, kad įmonė yra paskaičiavusi, kad projektas bus pelningas, o atliekų jam pakaks.
„Nereikia manyti, kad „Fortum“ meta aklai pinigus ir nežiūri tendencijų, nežiūri, kas dedasi Europoje, nežiūri į žiedinę ekonomiką. Visa tai buvo vertinta ir mes matome, kad tikrai elektrinei pakaks atliekų pramoninių, dumblo ir komunalinių. Katilas, kuris bus sumontuotas Kaune, galės deginti ir kitokį kurą – prastesnės kokybės biokurą. Tikrai elektrinė nestovės be darbo, jeigu jau tikrai bus išrūšiuojama 65 proc.“, – BNS sakė V.Žuta.
Vyriausybė 2014 metais Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines pripažino valstybei svarbiais ekonominiais projektais, o pernai pradėta diskutuoti, ar tikrai reikia abiejų projektų. V.Žutos nuomone, tokie pokyčiai atbaido investuotojus.
„Šitie dalykai neprideda investuotojui tos valios, ar žiūrėti į Lietuvos rinką kaip į normalią rinką, ar ji su didele politine rizika. Projektas toks, kad tikrai neturėtų skaudėti galvos politikams, jis yra komercinis“, – teigė „Fortum Lietuvos“ vadovas.
„Galbūt ir konkurentų įdirbis yra, nes yra kompanijos, kurios turi daug biokuro katilų Kaune, nors niekam nebuvo paslaptis, kad Lietuvai toks projektas reikalingas ir jis bus. Tik tiek, kad biokuro katilą gali pastatyti per 9-12 mėnesių, o Kauno projektas – 2012 metais pradėtas, o šiandien dar šneka, ar reikalingas, ar nereikalingas“, – svarstė jis.
Jo teigimu, baimė, jog jėgainė skleis nemalonų kvapą ir terš aplinką, yra nepagrįsta. V.Žuta tikino, kad Klaipėdoje veikianti „Fortum Lietuvos“ jėgainė nepadarė jokių aplinkosaugos pažeidimų.
„Mes kviečiame visus politikus apsilankyti Klaipėdoje, kur dirba elektrinė. Nuo 2013 metų gegužės dirbame, jokių pažeidimų ar kvapų nebuvo ir tokio pačio tipo elektrinė Kaune atsiras, beveik dvynukas-projektas, tai apie kokius kvapus mes kalbame“, – teigė jis.
M.Nagevičius siūlo su Kauno projektu neskubėti
Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius teigia, kad Vilniaus projektas abejonių nekelia ir yra reikalingas. Jeigu pasitvirtintų prielaida, kad Lietuvoje susidaro daug pramoninių atliekų, tuomet, anot jo, būtų reikalinga ir Kauno jėgainė. Tačiau ekspertui kelia įtarimų atlikti pramoninių atliekų skaičiavimai, todėl jis siūlo atlikti išsamesnį tyrimą.
„Lietuvos energija“ remiasi „Sweco“ ataskaita, kad jų (atliekų – BNS) yra labai daug ir jos kažkur yra nelegaliai deginamos. Pramonininkai dievagojasi, kad tikrai taip nėra. Jeigu tų pramoninių atliekų iš tikro daug, tuomet reikia visų tų elektrinių“, – BNS sakė M.Nagevičius.
Jis teigė, kad neturint tikslių pramoninių atliekų apimčių, reikėtų neskubėti ir nepriimti sprendimo dėl Kauno jėgainės ir bent pusmetį skirti analizei, kiek susidaro šių atliekų bei kur jos dingsta.
„Mano nuomonė tokia, kad tiksliai nežinant, yra pakankamai pavojinga investuoti, nes jeigu apsiriksime, pakankamai brangiai kainuos ta klaida. Ne tik dėl pinigų, bet ir susidarys pastovi priešprieša tarp valstybės kapitalo įmonės, kad tų atliekų deginimui būtų daug ir valstybės intereso, kad būtų kiek įmanoma daugiau perdirbama. Bus pastovus tampymasis 20-30 metų“, – aiškino M.Nagevičius.
Jo nuomone, Vilniaus projektas turėtų būti prioritetinis, nes šilumos gamybai būtų mažiau naudojama dujų, be to, jė remia Europos Sąjunga. Tuo metu dėl Kauno jėgainės M.Nagevičius abejoja ir dėl to, kad čia didelė konkurencija, todėl norint išlaikyti elektrinę, tektų didinti vadinamąjį vartų mokestį už įvežamas atliekas, o tai mažintų konkurencingumą.
„Vilniaus projektui gaunama parama, stipriai sumažinanti investicinius kaštus, pardavinėti šilumą bus galima šiek tiek brangiau nei Kaune, nes konkurencija mažesnė. O Kaune konkurencija didelė ir dar paramos nebus. Tai reikės didinti vartų mokestį pramoninėms atliekoms, kad projektas būtų gyvybingas. Jei mokestis užaugs, kaip jie konkuruos su Latvija, Lenkija, kur vežama dalis tų atliekų“, – svarstė M.Nagevičius.
Vilniaus ir Kauno jėgainių vertė – beveik 500 mln. eurų
Bendra Vilniaus ir Kauno jėgainių vertė siekia beveik 500 mln. eurų. Dėl Vilniaus elektrinės statybos jau pasirašyta 328 mln. eurų vertės rangos ir įrangos tiekimo sutarčių. Apie 147 mln. eurų vertės Kauno jėgainės statybos rangovo ir įrangos pirkimo konkursai šiu metu vyksta.
88 MW elektros ir 227 MW šilumos galios Vilniaus jėgainę planuojama pastatyti iki 2018 metų pabaigos, projektą finansuoja Europos investicijų bankas (EIB), suteikęs vadinamojo Junkerio plano garantuotą 190 mln. eurų paskolą. Dar apie 10 proc. lėšų jėgainei skirs pati „Lietuvos energija “. Projektui 150 mln. eurų paramą rugsėjį suteikė Europos Komisija (EK).
24 MW elektros ir 70 MW šilumos galios Kauno kogeneracinę jėgainę ketinama pastatyti 2019-aisiais.
