Preliminari žala po gruodį įvykusios nuotekų avarijos Vilniuje siekia 450 tūkst. eurų, sako Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Marius Švaikauskas.
„Preliminari žala bus apie 450 tūkst. eurų, kurią mes reikšime kaltininkui“, – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje trečiadienį sakė aplinkosaugininkas.
Tai jis teigė „Vilniaus vandenims“ pranešus, kad po ekologinės avarijos į Nerį pateko apie 30 tūkst. kubinių metrų nuotekų. Šią informaciją „Vilniaus vandenų“ ekspertai pateikė tyrimą dėl ekologinės avarijos vykdančiai Aplinkos ministerijai.
Aplinkosaugininkai žalą gamtai skaičiavo pagal teršalų kiekį ir koncentraciją Neryje.
M.Švaikauskas taip pat kritikavo avarijos metu Vilniaus miesto savivaldybėje sudarytos Ekstremalių situacijų komisijos sprendimą leisti nuotekoms patekti į Nerį.
„Pasirinktas sprendimas buvo kenksmingiausias aplinkai“, – sakė pareigūnas.
Aplinkosaugininkai iki ekstremalios situacijos paskelbimo buvo paruošę raštiškus nurodymus „Vilniaus vandenims“, kad „teršalai jokiu būdu nepatektų į Nerį“, pridūrė jis.
Savivaldybės atstovai aiškina, kad siekiant neišpilti nuotekų į Nerį komisija negalėjo priimti sprendimo kai kuriems sostinės mikrorajonams atjungti vandens tiekimą, nes be jo būtų likusios ir Santariškių bei Antakalnio ligoninės.
Komiteto narys Linas Balsys sakė, kad sprendimas leisti nuotekoms patekti į Nerį buvo „nelabai protingas ir gamtai žalingas“. Visgi išlieka neaišku, ar toks sprendimas buvo neišvengiamas, teigė jis.
Pasak parlamentaro, už žalą gamtai iš dalies yra atsakingi ne tik avariją sukėlę asmenys, bet ir Ekstremalių situacijų komisijos nariai, priėmę sprendimą leisti teršalus į Nerį.
Prokurorai dėl avarijos yra pradėję ikiteisminį tyrimą. Avarijos priežastį aiškinasi ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Vilniuje, Upės gatvėje, prie „Barclays“ pastato, trūkus dviem nuotekų vamzdžiams, didelė smegduobė atsivėrė gruodžio 23 dieną. Dėl nuotekų linijos avarijos Vilniaus mieste buvo paskelbta ekstremali padėtis.
