Penktadienį, Kaune minint Trijų Karalių šventę, nuo Laisvės alėjos vidurio iki pat Rotušės aikštės pražygiavo trys karaliai: Kasparas, Merkelis ir Baltazaras. Miestui jie nešė žinią: didžiosios žiemos šventės jau baigėsi, laikas kibti į darbus.
Gausi palyda
Daugiau kaip dviejų metrų ūgio karaliai buvo lydimi gausios persirengėlių svitos: tautiniais kostiumais vilkinčių kaimo gyventojų, senojo krivio, giltinės ir angelo.
Karaliai miestiečius sveikino nešini žibintais ir karališkomis dovanomis: auksu, smilkalais, mira, praeiviai kviesti rinktis į Rotušės aikštę, kur surengtas folkloro ansamblių ,,Žaisa“, ,,Kupolė“, „Dailingė“, taip pat svečių iš Punsko – Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos jaunimo folkloro grupės „Šalcinukas“ bei sutartinių giedotojos „Saulalės“ ir kitų kolektyvų koncertas. Šventei modernų atspalvį suteikė šokio su ugnimi studijos „Ugnies valdovai“ pasirodymas.
Užsienyje populiarios eisenos
Viena iš renginio organizatorių Kauno tautinės kultūros centro direktorė Vilija Kepežinskienė portalui ,,Kas vyksta Kaune” pasakojo, kad panašios eisenos populiarios ir sutraukia minias žmonių daugelyje Europos šalių: „Tokios eisenos labai populiarios visoje Europoje, kai kur net svarbesnės už Kalėdų šventes. Pas mus mieste švenčiama kiek kitaip, nei seniau, mat anuomet Trys Karaliai vaikščiodavo po kaimus, užsukdavo į kiekvienus namus, dalindavo simboliškas dovanas. Dabar miestas keičia tradicijas – vykdomos teatralizuotos eisenos, šventė sumodernėjo, tačiau pagrindinis tikslas išliko – suburti bendruomenę ir pažymėti didžiųjų žiemos švenčių pabaigą”, – kalbėjo V. Kepežinskienė.
Ji aiškino, jog trys karaliai miestui atneša dvasines dovanas, skelbia, kad ateina švenčių pabaiga ir pagaliau metas grįžti į senas vėžes bei kibti į darbus.
„Šventės baigėsi, reikia atsakingai apgalvoti ateinančius metus, užsibrėžti naujus tikslus ir imtis juos įgyvendinti, žinoma, dera visiems pasistengti ir kad miestas pagražėtų. Šiandien, nors ir itin šalta, švenčiame labai linksmai, deglus nešantys žmonės simboliškai atneša ir šilumą į kiekvieno širdį, ugnis vaizduoja naują pradžią”, – dėstė pašnekovė ir pridūrė, kad krikščioniška tradicija susiliejo su pagoniškomis, tad palydoje ne veltui žygiuoja ir senasis krivis – senovės baltų žynys. Šalia keliauja ir angelas su giltine, gėrio ir blogio atstovai, jie taip pat atlieka savo misiją: „Stebint palydą, verta prisiminti senuosius lietuvių papročius, gėrio ir blogio sampratas. Yra apie ką pagalvoti”, – konstatavo V. Kepežinskienė.
Iki šventės pabaigos, maždaug 20 val., Rotušės aikštėje ne tik linksminamasi, bet ir surenkamos nupuoštos kauniečių Kalėdų eglutės.
