Trečiadienį Seimo Energetikos komisijoje vėl sugrįžta prieš šiukšlių deginimo gamyklų statybos klausimo. Kaip žinia, jau 2019-iais metais Lietuvoje turėtų pradėti veikti dvi naujos šiukšlių deginimo įmonės, kurios bandys išvaduoti Lietuvą nuo vis didėjančių šiukšlynų. Tačiau jau dabar aišku, kad Lietuvai pasiekti užsibrėžtų tikslų iki 2020-ųjų metų bent pusę visų šiukšlių perdirbti nepavyks, nes kol nebus pastatytos šiukšlių deginimo gamyklos Kaune ir Vilniuje, susikaups milžiniški deginimui paruoštų atliekų kalnai MBA įmonėse, nuo kurių tvaiko ir dvoko gyventojai kenčia jau dabar, o jų energetinė vertė su kiekvienais metais nyksta.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ jau ne kartą rašė apie Kauno MBA nesėkmingą veiklos pradžią, kuomet nuo šiukšlių tvaiko Ramučių gyventojai negalėjo išeiti net į savo kiemą pakvėpuoti grynu oru. Ir visas šis malonumas – už 35 mln. eurų. Prieš pradedant statyti atliekų perrinkimo ir rūšiavimo įmones, buvo deklaruojama, kad tai kardinaliai sumažins į aplinką patenkančių šiukšlių kiekį, tačiau kaip aiškėja realybėje, tai buvo tik deklaracijos. Kol nebus pastatytos šiukšlių deginimo įmonės, minėtos MBA tik kaups surūšiuotas šiukšles, kurių greitu laiku neturės kur sandėliuoti. Dėl to gali kilti naujos ekologinės katastrofos.
Planuojamai naujai kogeneracinei elektrinei statyti šalia Kauno laisvosios ekonominės zonos jau negalvojama apie Europinių lėšų pritraukimą, mat čia bus deginamos ne tik komunalinės, bet ir pramonės atliekos. Tuo tarpu Vilniaus kogeneracinei elektrinei paramą bus bandoma gauti, mat numatyta deginti tik gyventojų komunalines atliekas. Papildomai sostinėje planuojama statyti ir didžiulę biokuro katilinę, kuri energetikos komisijos nariams kelia papildomų klausimų dėl jos efektyvumo ir jie žeria kaltinimus „Lietuvos energijai“ dėl konkurencijos iškreipimo.
„Jei veiktų numatytos Vilniaus ir Kauno deginimo gamyklos, jos per metus sudegintų apie 360 tūkst. tonų atliekų per metus. Šiuo metu jos atgula sąvartynuose, kurių daugiau nei pusė – su užterštais gruntiniais vandenimis. Mes siūlome beveik pusę visų Lietuvos šiukšlių sudeginti vietoje vežimo į sąvartynus, ir dar pagaminti dalį šilumos energijos Vilniui ir Kaunui”, – dėstė Lietuvos energijos kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis.
Posėdyje pradėta baimintis, kad į Kauną atėjus „Lietuvos energijai“ ir „Fortum“, gali žlugti neseniai pastatytos biokuro katilinės, kurios įrengtos kartu su Europos sąjungos parama. Tačiau neatrodo, kad Kauno projektas gali būti stabdomas: jau išimti statybos leidimai, paruošta vieta statybai, su bankais sutarta dėl finansavimo.
Neoficialiais duomenimis, darbą pradėjusi naujoji valdžia norėtų didesnę šiukšlių deginimo gamyklą statyti Kaune, o Vilniuje apskritai atsisakyti. Tačiau bent jau kol kas – tai tik deklaracijos, nes Kauno projektui jau išimti statybos leidimai, atlikta poveikio aplinkai vertinimas ir keičiant suplanuotą projektą, visus darbus tektų atlikti iš naujo.
Artimiausiu metu Aplinkos ministerija teiks rekomendacijas naujai Vyriausybei, manoma, kad tuomet galutinai paaiškės, kur ir kokios jėgainės bus statomos Lietuvoje. Tačiau bent jau kol kas daugiausiai klausimų kelia „Lietuvos energijos“ noras statyti milžinišką biokuro deginimo katilinę Vilniuje, mat teigiama, jog toks projektas iškreiptų realią konkurenciją ir neaišku, ar būtų ekonomiškai naudingas ir pagrįstas.
Planuojama, kad Kauno šiukšlių deginimo gamykloje bus sudeginta apie 200 tūkst. tonų atliekų, didesnę dalį turėtų sudaryti buitinės atliekos, tačiau jų kol kas Lietuvoje nėra tiek, kiek planuojama sudeginti. Jas dar tikimasi atrasti. Šiukšlės deginimui į Kauną būtų vežamos iš vidurio Lietuvos savivaldybių.
