Legendinės „Tulpės” konditerė: firminius pyragėlius išgraibstydavo per 15 minučių | Kas vyksta Kaune

Legendinės „Tulpės” konditerė: firminius pyragėlius išgraibstydavo per 15 minučių

G. Karpavičienės asmeninio archyvo nuotr.

Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje šią savaitę vyko kasmetinis „Saldaturgis“. Kadaise tokie turgūs vykdavo prieš pat Kalėdas. Renginio metu savo darbine patirtimi legendinėje kavinėje „Tulpė” dalinosi konditerė Gaila Karpavičienė.

Ji konditere dirbo daugiau kaip trisdešimt metų, dalį laiko – vienoje žymiausių Kauno konditerijos įmonių, Laisvės alėjoje nr. 45 buvusioje kavinėje „Tulpė”, veikusioje čia apie 1960 – 2003 metus.

„Tulpė” ne tik buvo smaližių traukos centras, bet ir pirmoji mieste pasiūlė žmonėms valgyti lauke – išnešė baltus staliukus su ažūriniais krėslais į Laisvės alėją.

Kavinę dažnas vadindavo tiesiog Konrado vardu, nes prieš tai, dar nuo 1920 m. čia veikė brolių Leonido ir Makso Konradų kavinė-cukrainė.

G. Karpavičienė savo profesinę veiklą pradėjo Kauno ponių pamėgtoje „Tulpės“ kavinėje, dirbo ten 1978-1983 metais, vėliau darbavosi Jūratės Gulbinienės tortų įmonėje, po to Daukšiagirės dvaro konditerijoje.

Darbuotojams – griežta atranka

Konditerė pasakojo, kad Kauno konditerija garsėjo visoje šalyje, jai pavydėdavo net sostinė Vilnius.

Klientus prie durų pasitikdavo durininkas, jis buvo itin svarbus asmuo: „Jei durininkui neduosi rublio – net nesvajok įeiti. Durininkas buvo dievas”, – mena G. Karpavičienė.

Pašnekovė prisiminė kaip pateko dirbti į legendinę kavinę, kur darbuotojai turėdavo įveikti griežtą atranką, o jai pasisekė, nes dirbti čia atvyko per mokslų programą.

Ji mokėsi Prekybos mokykloje, kur buvo sistema: savaitė mokslų, savaitė praktikos tuomet aukščiausio lygio kavinėse „Tulpė” arba „Baltija”.

„Iš pradžių tik valydavome skardas, o jau pabaigę mokslus, po dvejų metų, būdavome tikri konditeriai”, – teigė G. Karpavičienė.

Jos kolegė konditerė Vida, ilgus metus dirbusi restorane „Trys mergelės” tikino, kad „Tulpė” turėjo išskirtinę virtuvę, patekti ten dirbti būdavo itin sunku: „Ten dirbo patys geriausi, tiesiog fantastiški meistrai, maistas išpuoštas, skonis tikras, o ir klientai išrankūs. Kauno ponai užsisakinėdavo banketus, dažnai pageidaudavo įdarytos lydekos šv. Kalėdoms”, – mena konditerė Vida.

Pyragaičiai išgaruodavo per 15 minučių

G. Karpavičienė pasakoja, kad smaližiams „Tulpė” turėjo pasiūlyti tris firminius tortus: griliažinį „Tulpės”, šokoladinį bei saldžios grietinėlės. Pagrindiniai pyragaičiai buvę plikyti, trapūs sviestiniai ir oriniai.

Šių gaminių galiojimo laikas buvęs itin trumpas: plikyti pyragaičiai – 6 valandas, pyragėliai su grietinėlės kremu – 12 valandų, tortai – kelias dienas, kai šiandien, tarkim jogurtiniai tortai galioja ir penkias paras.

Nr. 1 buvo bandelės „Snieguolė”, įpjautos su kalnu plaktos grietinėlės. „Kai atnešdavo kelis padėklus – nesvarbu, kad galiojimas kelios valandos, užtekdavo 15 minučių ir bandelių kaip nebūta. Dabar tokių bandelių niekur neberandu”, – su nostalgija pasakojo G. Karpavičienė.

Jos manymu „Tulpės” paslaptis buvusi, kad gaminių nebuvo itin daug, jie gaminti su meile, kokybiški, skanūs ir nebrangūs: firminio „Tulpės” torto kilogramas kainuodavo 3,3 rublių, pyragaitis – 0,22 kapeikas, bandelė su cinamonu – 0,04 kapeikas, palyginimui, keturias kapeikas atsieidavo ir važiavimas autobusu.

Sausainius kepdavo šimtais kilogramų per pamainą, tortų 200-300.

Manoma, kad kavinės populiarumą lėmė ne tik kokybė, tikras skonis, bet ir tai, jog nebuvo itin didelės saldumynų prekių pasiūlos mieste, ant kiekvieno skurdžių tako neveikė prekybos centrai, kuri dabar gausu. „Tulpėje” per Naujuosius metus net su išankstiniu užsakymu būdavo lengvos muštynės. Žmonės tortų kasdien nevalgė, tik per šventes: Naujuosius ar gimtadienį”, – kalbėjo konditerė.

Tiesa, G. Karpavičienė pažymėjo, kad netoliese, Laisvės al. 51, buvo Cukrainė, netoli veikė „Kava ir ledai”, kita konditerijos parduotuvė „Daina”.

Gamino be jokių „E”

Pašnekovė pasakojo, kad tuomet nebuvo chemijos, jokių „E”, gaminių nešaldydavo, kaip dabar, kur  parduotuvėse tortai šaldomi, šaldiklyje tortą iki 30 parų galima laikyti.

Nebuvę ir šiuolaikinės įrangos – tortus ilgai lygiuodavo su peiliais, visus papuošimus darydavo ranka, chalatai balti, būtinai iškrakmolytomis kepurėmis.

Anot konditerės Vidos, dabar tų laikų gaminių nebepagaminsi, nes produktai pasikeitė: nebėra tokio riebumo sviesto ir kt.

„Skoniai būdavo išgaunami iš natūralių produktų, net jokių „E” tuomet nebuvo, dėdavome natūralią grietinėlę, sirupus, o dabar viskas iš skonio stipriklių, pastų ir kt., dedama kancerogeninių medžiagų, galinčių sukelti vėžį, jei daug naudosi. Dabartiniai cechai neturi savo veido, jie suvienodėjo. Konditeriai tepasimoko vos kelis mėnesius, didelė gaminių pasiūla, veši vartotojiškumas”, – kalbėjo G. Karpavičienė.

Dalinasi legendinių tortų receptais

Atsisveikindama G. Karpavičienė prasitarė, kad kalbant apie „Tulpės” laikus, aplanko nostalgija: „Nes dabar visur makaroninės, picerijos… „Tulpė” turėjo savo veidą, konditerijos cechą, buvo legenda, kaip ir „Baltija”, kitos maitinimo įstaigos, šiandien jų likę nedaug, Laisvės alėjoje – Spurginė, joje, beje, dažnai lankydavomės su draugais. Svarbiausia – gaminti su meile ir noru, viskas gaminančiojo rankose”, – baigdama pokalbį teigė G. Karpavičienė.

Renginyje konditerė pavaišino obuolių pyragu, kadaise keptu „Tulpėje” bei pasidalino trijų tortų receptais, kuriuos portalo „Kas vyksta Kaune” skaitytojai gali išbandyti prieš didžiąsias šventes.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA