Vidaus reikalų ministerija norėtų suregistruoti visas Lietuvoje naudojamas SIM korteles. Tai reglamentuojantys įstatymo pakeitimai neseniai užregistruoti Seime.
Jei šiam pasiūlymui būtų pritarta, tada savo kortelės neužregistravę vartotojai liktų be ryšio.
Kaip rašoma Elektroninių ryšių įstatymo projekto aiškinamajame rašte, naują reguliavimą paskatino tai, kad asmenys planuodami ar vykdydami nusikalstamas veikas, dažniausiai naudojasi „Labas“, „Extra“ ar kitomis išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis, kurias kartu su mobiliojo ryšio telefonų aparatais keičia kasdien, o neretai ir kelis kartus per dieną.
„Tokia padėtis labai sunkina ir lėtina atliekamus kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminius tyrimus, nes tokių kortelių vartotojų asmenybėms nustatyti gaištamas laikas, o surinkti duomenys praranda aktualumą“, – teigia pataisų rengėjai.
Išankstinio mokėjimo paslaugų vartotojų kaupimas šiuo metu privalomas Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Norvegijoje.
Lietuvoje dabar privaloma fiksuoti tik abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo duomenys, susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir mobiliojo telefono ryšiu. Iš anksto apmokėtų mobiliojo ryšio paslaugų naudotojų duomenys nėra fiksuojami.
Prieštarauja proporcingumo principui
Įstatymo projektą išanalizavęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) teigia, kad jis prieštarauja proporcingumo principui.
„Jis reiškia, kad taikomos teisinės priemonės negali būti drastiškesnės ir griežtesnės, nei būtina, norimam tikslui pasiekti, – rašoma instituto ekspertizėje. – Toks reguliavimas nustato įstatymo projekto autoriui pareigą kartu su projektu pateikti naštos, kurią atneštų įstatymo projektas, vertinimą ir prognozuoti naudą, kuri būtų pasiekta reguliavimu. Nors našta objektyviai yra – šiuo atveju ji neįvertinama. Taip pat nevertinama, ar siūlomas reguliavimo griežtinimas yra proporcingas numatytiems tikslams.“
LRRI primena, kad Jungtinėje Karalystėje toks pasiūlymas buvo vertinamas po 2005 metų liepos mėnesį Londone įvykusių teroristinių išpuolių. Iš teisėsaugos, žvalgybos bei ryšio operatorių ekspertų sudarytos darbo grupės išvadose buvo teigiama, jog privaloma išankstinio mokėjimo kortelių savininkų duomenų registracija neatneštų jokių reikšmingų pokyčių tyrimo procesui, o tik susilpnintų jau veikiančią registravimo sistemą.
„2012 metais Europos Komisija tyrė, ar tokia išankstinio mokėjimo kortelių vartotojų duomenų registracija buvo naudinga. Po tyrimo Europos vidaus reikalų komisarė Cecilia Malmstromteigė, kad „šiuo metu nėra jokių įrodymų, kad tokie veiksmai būtų naudingi nusikalstamų veikų tyrimui ar sklandžiam vidaus rinkos veikimui“, – teigiama instituto ekspertizėje.
Sunkiai įgyvendinamas
LLRI taip pat teigiama, kad naujas reguliavimas gali būti sunkiai praktiškai įgyvendinamas.
„Nėra aišku, kaip bus sprendžiama problema dėl tų žmonių, kurie jau naudojasi išankstinio apmokėjimo ryšio paslaugomis. Jei operatoriams bus sukurta pareiga sužinoti ir jau paslaugomis besinaudojančių asmenų duomenis, galima prognozuoti, kad tai pareikalaus itin daug išteklių, nes reikėtų susisiekti su visais išankstinio apmokėjimo ryšio paslaugomis besinaudojančiais asmenimis“, – teigia insitutas.
Daugiau skaitykite čia
