Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, vyksta atsisveikinimas su trečiadienį netikėtai išėjusiu filosofu, buvusiu europarlamentaru, visuomenės autoritetu, profesoriumi Leonidu Donskiu (1962-2016).
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius L. Donskis Vilniaus oro uoste sustojus širdžiai mirė trečiadienio rytą. Jam buvo 54-eri.
Į universiteto Didžiąją aulą, kur pašarvota velionio urna, paskutinę pagarbą atiduoti renkasi daugybė žmonių, nuo pat ryto salė – pilna. Prieš vidurdienį čia apsilankė premjeras Algirdas Butkevičius, buvęs VDU rektorius Zigmas Lydeka, Kauno mero visuomeninis patarėjas švietimo ir sveikatos apsaugos klausimais Dainius Pavalkis, buvę universiteto kolegos profesoriai Liudas Mažylis, Egidijus Aleksandravičius ir kiti. Su baltos gėlės žiedu rankose, pagerbti buvusio dėstytojo, renkasi ir daugybė studentų.
Premjeras Algirdas Butkevičius, po apsilankymo Didžiojoje auloje pasakojo, kad jam su prof. L. Donskiu teko ne kartą susitiki, diskutuoti, dalyvauti konferencijose. „Prof. L. Donskiui būnant Europos parlamento nariu Briuselyje, kai ten lankydavausi, jis visad stengdavosi susitikti, padiskutuoti. Profesoriaus erudicija, žinios, kompetencija, analitinės įžvalgos – darė didžiulę įtaką Lietuvos kultūros bendruomenei, politinei raidai. Jo pasisakymai buvo itin reikšmingi, nukreipti modernios Lietuvos kūrimui. Tai – ateities žmogus. Labai gaila, kad Lietuvos šviesuomenė prarado tokį svarbų, reikšmingą ir įtakingą žmogų visose srityse”, – teigė A. Butkevičius.
Ilgus metus universitete su prof. L. Donskiu dirbęs buvęs VDU rektorius prof. Zigmas Lydeka, nors buvo vadovas prof. L. Donskiui, jo pavaldiniu pavadinti negalėjo: „Nedrįsčiau jo vadinti pavaldiniu, tai buvo didi asmenybė, žavėjo jo intelektas, erudicija, pareigingumas. Jis visad stengdavosi su žmogumi užmegzti santykį, pabendrauti. Nežinau kito tokio žmogaus, kuris nemokėjo pykti, juk ir jo laida buvo pavadinta „Be pykčio”. Galėdavai su prof. L. Donskiu ginčytis, diskutuoti, nesutarti, bet draugiškai, kartu stengiantis rasti atsakymą”, – kalbėjo prof. Z. Lydeka.
Jis pridūrė, kad velionis buvo laisvas, bendraujantis žmogus, jo gyvenimo matymas buvo visad šviesus, optimistinis, savo veikloje jis nuolat demonstruodavęs optimizmą ir įvairiapusiškumą. „Dabar mažai tokių žmonių teturime”, – pastebėjo pašnekovas.
Prof. Z. Lydeka atskleidė turintis daugybę asmeninių prisiminimų iš kartu su prof. L. Donskiu praleisto laiko: „Naktys su gitaromis, pas mane ar pas jį namuose, kartu su bendraminčiais, jis, beje, labai mėgo dainuoti. Ne tik laisvalaikiu, bet ir kelionėse, susitikimuose. Sunku rasti žodį, tokiai asmenybei apibūdinti”, – kiek pritilusiu balsu prisiminimus pasakojo prof. Z. Lydeka.
Buvęs velionio kolega prof. Liudas Mažylis taip pat pažymėjo, kad Lietuva neteko didžios asmenybės:
„Nekome visais požiūriais svarbios asmenybės, tai didelė akademinio, socialinio pasaulio netektis, kartu jis buvo stambaus kalibro politikas, daręs didelę įtaką, Lietuvos statusui tarptautinėje plotmėje. Visuose frontuose prof. L. Donskis buvo intelektualinis lyderis, kaip reikšmingiausią išskirčiau jo daugialypiškumą. Jis skleidė santaiką, toleranciją ir humorą, telkė bendruomenę, buvo tautos vedlys”, – teigė VDU profesorius prof. L. Mažylis.
„Tai nepaprastas žmogus, tokių asmenybių reta, labiausiai imponavo jo žmogiškumas, tolerancija, išsilavinimas, kito gerbimas, nesvarbu, kokių pažiūrų kitas bebūtų, kartu turėjimas savo požiūrio, tiesaus kelio. Tai reta ir vertinga, itin šiais laikais, kai žmonės, ypač politikai, dažnai keičia savo nuomonę. Didelės doros žmogus”, – graudindamasi pasakojo lietuvių kalbos mokytoja iš Girionių Rima Šmulkštytė.
Velionį pagerbti galima penktadienį iki 21 val. ir šeštadienį 9-13 val. Laidotuvės vyks šeštadienį, 13 val., Petrašiūnų kapinėse.
