Kauno vicemero Simono Kairio frazė, kad Kaune nėra kur nusifotografuoti, todėl miestą būtina papuošti skulptūromis – nepaliko kauniečių abejingų. Kol savivaldybės pareigūnai kankinasi ką iš konkurso „Kauno akcentai“ dalyvių apipilti premijomis, žaliakalniečiai ėmėsi kultūrintis patys.
Savaitgalį Perkūno alėjos ir Ąžuolyno gatvės kampe atidengta plačiai žinomo suprematizmo kūrinio „Juodas kvadratas“ adaptacija.
„Kazimir Malevich: In Situ“ – tapo kuklia Žaliakalnio bendruomenės švente. Pagal nerašytus meno galerijų papročius greta Juodojo Kvadrato griežė neįkyriai „fluxsuojantis“ saksofonas, šurmuliavo vietinės inteligentijos likučiai, liejosi raudonvynis, pažadai ir deminutyvai. Buvo neįpareigojančiai malonu.
Kaip sakė Juodojo Kvadrato adaptacijos kuratorius Audrys Karalius, kūrinys laikytinas būdingu XXI a. pradžios pogrindžio meno artefaktu, kuris apjungia entropijos momentą ir galimai sustojusio laiko tarpsnius. Šioje plotmėje simboliai ir energijos nyksta, tačiau palaikomos inercijos, mechaninio pasikartojimo ir įpročio galių, iškyla žiūrovo akivaizdoje naujomis dimensijomis.
Meno artefaktas „Kazimir Malevich: In Situ“ gimė privačių mecenatų dėka. Kauno savivaldybės biudžetui jis nekainavo nė cento.
