Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Rugpjūčio 26-ąją 1938-ais metais „Lietuvos aidas“ išspausdino tekstą „Duokite butą!“.
„Kaune jaučiama nemenka butų krizė. Žmoniškesnį butą gauti yra labai sunku, nors nelengva gauti ir bet kokį. Šiemet nė laikraščiuose nėra skelbimų apie išnuomojamus butus. Atsiradęs koks laisvas butas išnuomojamas tuč tuočjau, net nespėjus seniesiems nuomininkams išsikraustyti. Biurai, kurie tarpininkauja susirasti butą, turi labai daug darbo. Ryšium su nepaprastai padidėjusiomis butų paklausomis, smarkiai pabrango ir jų kaina. Ir kaip gi nepabrangs, jei tik naujo namo pametus pastačius, atsiranda kiek tik nori žmonių, kurie užsisako sau butus ir siūlo mokėti už kelis mėnesius ar net ištisus metus pirmyn tiek, kiek prašo.
Kas gi atsitiko, kad taip sunku butą gauti? Statyba juk eina gana smarkiai, butų kasmet daugėja, bet kartu kartu, kaip atrodo, ir mažėja. Daug kas aiškina, kad kauniečiai išlepo: meta butus, priemiesčiuose ir grūdasi į centrą, kur butai patogesni. Pagerėjęs susisiekimas pradėjo smarkiai lyginti priemiesčių ir miesto vidurio butų kainas. Tatai ir paskatino gyventojus patogumo sumetimais trauktis miesto vidurin.
Kiti vėl aiškins, kai miesto centre testatoma nedaug namų, skirtų vien tik gyventi. Tatai, esą, ir iššaukę butų krizę. Treti vėl mėgina išvedžioti, kad Kaune paskutiniu metu smarkiai didėjąs vadinamasis mechaninis gyventojų prieauglis, ir dėl to nespėjama pristatyti tiek butų, kiek jų reikėtų. Žodžiu, išvedžiojimų yra įvairių, bet klausimas, ar kas rimtai šį reikalą patyrinėjo. Visi skundžiamės butų stoka, bet ar tie kam reikia, atkreipė dėmesį į galimas tos stokos pasekmės? O šiuo klausimu vertėtų rimtai susidomėti, nes kasmet Kaune, proporcingai sugančiai statybai, didėja ir butų trūkumas. Truputį keista, bet juk visi jaučiame, kad taip yra, tik visi traukome perčiais ir, atrodo, klausiame vienas kitą kodėl gi šitaip? Jei taip ir ilgiau elgsimės, tai žiūrėkime, kad Kauną neištiktų Maskvos likimas, kur butų krizė, siaučia jau keli metai ir kur jai tektų pat būdu kaip pas mus atėjus, buvo griebtasi labai radikalių priemonių, bet kur dar ir dabar tenka gyventi kelioms šeimoms viename bute ar kambaryje.“
