Į Rio de Žaneiro parolimpiadą išlydėtas kaunietis Edgaras: „Jei plaukti – tai kaip M. Phelpsas” | Kas vyksta Kaune

Į Rio de Žaneiro parolimpiadą išlydėtas kaunietis Edgaras: „Jei plaukti – tai kaip M. Phelpsas”

R. Tenio nuotr.

Antradienį Kauno miesto savivaldybės atstovai surengė sportininkų išlydėtuves į Rio de Žaneiro parolimpiadą.

[galerija kiek=”12″]

Tarp trylikos geriausiųjų ir 17-metis kaunietis Edgaras Matakas, autoritetu ir siektinu pavyzdžiu laikantis legendinį plaukiką Maiklą Phelpsą, ką tik pasibaigusioje olimpiadoje iškovojusį net penkis aukso medalius.

Tiesa, viena menka aplinkybė – Edgaras nemato, tačiau daug ir be atvangos treniruojasi bei tiki – neilgtrukus išaus diena, kai jis garbingai stos ant medalių įteikimo pakylos. Ir iškovos ne bet ką, o – patį auksą.

Parolimpiečiai

Narsiai nusiteikę

Lietuvai Rio de Žaneiro parolimpiadoje atstovaus du kauniečiai: vyriausias rinktinės narys lengvaatletis Lietuvos sporto universiteto doc. dr. Kęstutis Skučas (varžysis disko metimo rungtyje, taip pat 100 ir 1500 metrų vežimėlių važiavime, treneris Vytautas Skučas) ir jauniausias rinktinės sportininkas 17-metis Kovo 11-osios gimnazijos mokinys, plaukikas Edgaras Matakas (varžysis 50,100 ir 400 metrų laisvo stiliaus plaukimo rungtyse, treneris Ramūnas Leonas).

Lietuvos parolimpinio prezidento Vytauto Kvietkausko teigimu, svarbiausia nuvykus į Rio de Žaneirą – pergalės.

Parolimpiečiai

„Kovosime iš paskutiniųjų, mes ne sporto turistai, niekada nesitenkinome 30-ta vieta, kovojame bent dėl 3-ios vietos. Mums nulis yra nulis tikrąja žodžio prasme, neturime tiek daug resursų, kaip sveiki sportininkai, tad negalime vykti tik pasidairyti. Važiuojame laimėti”, – dėstė V. Kvietkauskas.

Jis prognozuoja, kad medalių galima tikėtis iš Lietuvos golbolo (aklųjų riedulio) komandos, kuri Europoje užima trečią vietą, taip pat daug tikimasi iš lengvaatlečių. Kauniečiui E. Matakui keliamas reikalavimas patekti į geriausiųjų aštuntuką, o medalių iš jauno plaukiko tikimasi sulaukti sekančioje olimpiadoje: „Jam dar viskas priešaky.”

Pats Edgaras atskleidė plaukiojimo sportu užsiimantis ketverius metus, pusę iš jų – profesionaliame lygyje.

„Žinoma, tikiuosi medalių, tik labiau tikėtina, kad juos į Lietuvą parvešiu sekančioje – Tokijo parolimpiadoje, o Rio esu užsibrėžęs patekti į aštuntuką. Išvis, nuostabu ten patekti, dalyvauti, varžytis su pačiais geriausiais, žinoti, kad tave palaiko, tai – sportininko viršūnė. Sporte lygiuojuosi į pačius geriausius, mano autoritetas – unikalus amerikiečių plaukikas Maiklas Phelpsas, olimpinėse žaidynėse per karjerą laimėjęs net 23 aukso medalius. Tai neįtikėtina! Manau, tai daug pasako ir apie mano tikslus”, – kalbėjo 17-metis plaukikas E. Matakas.

Lietuvoje parolimpiada nustumta į šoną

V. Kvietkausko pastebėjimu, pasaulyje parolimpinis sportas į neregėtas aukštumas pateko maždaug nuo 1992 m., Barselonos laikų, o į Lietuvą populiarumas vėluoja ateiti iki šiol.

Pasak jo, latviai ir estai šįmet pirmą kartą nusipirko transliacijos teises rodyti parolimpiadą, o Lietuvai šio pažangos rodiklio, matyt, dar teks palūkėti.

„Susidomėjimas neįgaliųjų sportu visame pasaulyje auga, tačiau Lietuva sklaidos požiūriu apie parolimpiečius gerokai atsilieka nuo pasaulio, nepaisant mūsų laimėjimų. Televizijos vadovai sako, kad žmonėms neįdomu, bet kaip gali būti įdomu, jei jie nieko apie mūsų parolimpiečius nežino?”, – retoriškai klausė V. Kvietkauskas.

Jam antrino Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidentas Anatolijus Čupkovas, pažymėdamas, kad dėmesio neįgaliųjų sportui pirmiausiai trūksta iš valstybės, o ir pačiame Kaune norisi matyti didesnį bei aktyvesnį neįgaliųjų sporto judėjimą.

„Gaila, kad mūsų nerodo televizija, skirdami tiek dėmesio, kaip olimpiadai, nors trečdalį – parodytų, kad žmonės be rankų, be kojų plaukia, turintys vieną koją šoka į aukštį, tai sukrečia ir be galo įkvepia, parodo neišsemiamas žmogaus galimybes. Lietuvoje dar turime daug dėl neįgaliųjų gerovės padaryti”, – teigė A. Čupkovas.

Sunkiausia – nugalėti patį save

Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Vytautas Kvietkauskas pasakojo, kad siekdami geriausio rezultato, sportininkai atiduoda viską: lėšas, jaunystę, sveikatą.

„Profesionalus sportas nėra sveikatos šaltinis, tai ligų, traumų šaltinis, o pirmiausia tai arena, kurioje žmonėms su negalia reikia nugalėti pačius save: važiuoti su neįgaliojo vežimėliu, eiti šlūbčiojant, be kojos ar be rankos bėgti, plaukti o kartu ir svarstyti: „O ką kiti apie mane pagalvos? Aš juk šiek tiek kitoks, kitaip atrodau, kitaip judu…”, – samprotavo V. Kvietkauskas.

Pasak pašnekovo, sportas neįgaliam žmogui yra pagrindinis reabilitacijos būdas bei bendravimo su pasauliu galimybė. Sporto dėka jie išeina į gatvę, susipažįsta su naujais žmonėmis, tobulėja.

„Nėra kito tokio gero būdo kaip sportas, kuris neįgaliajam padėtų pažinti pasaulį”, – įsitikinęs V. Kvietkauskas.

Parolimpiečiai

Neįgaliųjų sporto federacijos prezidentas A. Čupkovas pritarė kolegai. Kartu pažymėjo, kad žaidynėse stipri konkurencija, čia žmonės nugali ne tik savo negalią, bet ir priešininką įveikia savo atkaklumu, atsidavimu, užsispyrimu.

Pašnekovas pažymėjo, kad parolimpietis kaunietis Kęstutis Skučas – „geležinis” žmogus, turintis geležinį charakterį ir pavydėtiną užsispyrimą. „Tai ne pirmos jo žaidynės, Kęstutis rodo fantastiškus rezultatus! Plaukikas Edgaras dar visai jaunas sportininkas ir jau įvykdė parolimpinius normatyvus, šaunuolis, juk plaukime tarp neįgaliųjų itin didelė konkurencija”, – teigė A. Čupkovas.

Startuos rugsėjo 7-ąją

Lietuvos parolimpinė rinktinė į Rio de Žaneirą išvyks trečiadienį, sportininkus lydės prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kauniečiams suteiktos garbingiausios vietos lėktuve: Kęstučiui kaip vyriausiam rinktinės sportininkui – sėdėti prezidentei iš dešinės, o jauniausiam rinktinės nariui E. Matakui – šalies vadovei iš kairės.

Sportininkams Kauno vicemeras Vasilijus Popovas įteikė Kauno miesto vėliavą, kad sportininkai jaustųsi arčiau namų bei teigė, kad didelis pasiekimas yra išvis patekti į parolimpiadą. „Linkiu kovoti”, – sakė jis.

Iš viso Lietuvai parolimpiadoje atstovaus 13 sportininkų: 4 lengvaatlečiai, vienas plaukikas, irkluotojas, dziudo imtynininkas ir golbolo – aklųjų riedulio komanda.

Rio de Žaneiro vasaros parolimpinės žaidynės vyks rugsėjo 7-18 dienomis. Jose dalyvaus daugiau kaip 4 tūkst. sportininkų iš daugiau kaip 170 valstybių, kurie susirungs 22 sporto šakų varžybose, bus išdalinti 528 medalių komplektai.

Iš viso lietuviai parolimpinių žaidynių metu, nuo dalyvavimo pradžios 1992-aisias, laimėjo 30 medalių: keturis aukso, 11 sidabro ir 15 bronzos.

„Kovosime iš paskutiniųjų, kaip kovojo mūsų krepšininkai, bet tikėsimės žymiai geresnių rezultatų”, – viliasi Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas V. Kvietkauskas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA