Kaunietis Justinas Grigaitis jau išpildė vieną didžiausių savo svajonių – buvo pakviestas mokytis prestižiniame Kolumbijos universitete. Tačiau, tam, kad iš tiesų galėtų pradėti ten studijuoti, jis prašo visų tautiečių pagalbos.
21-erių vaikinas pasakoja visą laiką buvęs aktyvus. Jis dalyvauja debatų klubo veikloje, savanoriškai moko vaikus, kartu su jais vyksta į įvairias stovyklas, keliauja. Be to, aktyviai muzikuoja ir sportuoja – groja fortepijonu ir saksofonu, dainuoja, žaidžia krepšinį ir tinklinį, riedučiais moka ne tik važiuoti, bet ir atlikti įvairiausius triukus.
Nepaisant viso to, ir mokslams visuomet skyrė didelį dėmesį. Baigė vieną geriausių Kauno gimnazijų – Kauno technologijos universiteto, egzaminus išlaikė 95 proc. vidurkiu, tad be didesnių sunkumų įstojo į Paryžiaus „Sciences Po“ universitetą Dižono padalinyje.
Nors pirmi studijų metai svečioje šalyje lengvi nebuvo, koją kišo ir kalbos barjeras, vaikinas pateko tarp 2 proc. geriausių universiteto studentų. Tuomet jam ir atsivėrė galimybė studijuoti Kolumbijos universitete.
Gyvenimas Lietuvoje paruošė siekti aukščiausių tikslų
„Dėl išskirtinių moksleivių gimnazijoje niekada nesijaučiau pakankamai gabus konkuruoti su geriausiais studentais iš viso pasaulio. Tačiau išvažiavęs atradau savo akademinę nišą, kurioje galėjau suderinti įvairius savo talentus, ir supratau, kad gyvenimas Lietuvoje tikrai stipriai paruošė siekti aukščiausių tikslų. Neslėpsiu, kad pirmų studijų metų rezultatai suteikė daug pasitikėjimo savimi. Tad, kai antrų metų pradžioje vyko atranka į dvigubo bakalauro programą su Kolumbijos universitetu, žinojau, kad negaliu praleisti tokios progos“, – DELFI pasakojo J. Grigaitis.
Jo gyvenimo aprašymas, motyvacinis laiškas, autobiografinė esė ir mokyklos bei universiteto pažymiai pastarojo universiteto atstovus tiesiog sužavėjo. Lietuvis buvo pakviestas čia pradėti ekonomikos ir edukologijos krypties studijas.
„Tačiau, kai sužinojau, kad mane atrinko, galutinį sprendimą priimti buvo nelengva. Vis dėlto aplinkinių palaikymas įtikino, kad šis iššūkis tikrai vertas visų įmanomų pastangų ir resursų“, – sakė vaikinas.
Tiesa, būtent finansiniai resursai šiuo metu tapo didžiausiu jo galvos skausmu.
Pačiam pavyko surinkti 78 proc. sumos – trūksta visai nedaug
Metai studijų Kolumbijos universitete kainuoja 67 tūkstančius dolerių. DELFI primena, kad 1 doleris lygus 0,90 euro.
„Pagrindinę šios sumos dalį sudaro būtent mokestis už studijas – 49 tūkst. dolerių. Tokia kaina JAV universitetuose nėra išskirtinė. Be mokesčių už mokslą dar 10 tūkst. dolerių kainuos bendrabučio nuoma, 3 tūkst. – privalomasis sveikatos draudimas, apie 2,5 tūkst. – maistas, transportas ir kitos išlaidos“, – pasakojo J. Grigaitis.
Didžiąją šių išlaidų dalį jam jau pavyko padengti. Pats Kolumbijos universitetas suteikė didžiausią įmanomą 21 tūkst. dolerių stipendiją, „Sciences Po“ pridėjo dar 11 tūkst. dolerių. Iš studentus remiančių Amerikos lietuvių fondų J. Grigaitis tikisi sulaukti dar iki 10 tūkst. dolerių, dirbdamas vasarą ir studijų metu – prisidurti apie 9 tūkst. dolerių, turi ir šiek tiek santaupų. Liko surinkti paskutinius 15 tūkst. dolerių.
„Būtent 15 tūkst. dolerių prašau internete. Per pirmą mėnesį jau pavyko surinkti kiek daugiau nei pusę (apie 8 tūkst. dolerių)“, – pasidžiaugė jis.
Padėti surinkti reikiamą sumą vaikinui galima čia.
Rodys, kur naudojama parama
Tačiau J. Grigaitis tikina suprantantis, kad ir tai – dideli pinigai, tad tikrai pažada su jais elgtis atsakingai ir pateisinti padėjusių viltis.
„Noriu, kad žmonės matytų, kaip parama yra naudojama, todėl visas savo pajamas ir išlaidas užrašinėju viešai čia. Į „GoFundMe“ projektą žiūriu kaip į mainus ir investiciją – prašau paaukoti tik tų, kurie pasitiki, kad savo darbais Lietuvai ir atnešiu daug daugiau negu šie pinigai.
Taip pat siūlau savo pagalbą ir dabar – jaunimui galiu patarti rūpimais studijų, darbo klausimais, kur rasti informacijos apie įvairias savanorystes, kaip nebrangiai keliauti po Europą, išvykti dirbti į JAV ir t.t. Įmonėms nuotoliniu būdu padėčiau partnerių, informacijos paieškoje, komunikacijoje, ekonomikos tyrimuose, raportų rašyme“, – sakė jis.
Turi paraginimą gyvenantiems Lietuvoje: naudokitės galimybėmis
Vaikino teigimu, atsidūręs šioje situacijoje jis labiausiai ėmė vertinti Lietuvos sistemos privalumus – nemokamą mokslą ir sveikatos apsaugą.
„Universitetą baigęs JAV studentas neretai turi milžiniškas skolas, siekiančias 200 tūkst. ar net 0,5 milijono dolerių, jeigu tai ilgesnės, pavyzdžiui, sveikatos mokslų studijos. Sunku įsivaizduoti, kaip jaučiasi mano bendraamžiai, prisiimdami tokią finansinę naštą, bet kito pasirinkimo jie neturi. Stipendijas gauna tik patys gabiausi, o darbo nebaigus studijų rasti beveik neįmanoma.
Gaila, kad žmonės Lietuvoje dažnai neįvertina ir neišnaudoja visų mūsų valstybės teikiamų privilegijų“, – teigė J. Grigaitis.
Sportas ir knygų skaitymas tapo įpročiu: mokėsi to net nejusdamas
Paprašytas daugiau papasakoti apie save, vaikinas aiškino ilgainiui supratęs, kad kiekvieno gyvenimas reikalauja vienodai pastangų – visi mes paroje turime tas pačias 24 valandas, tad nusprendė jas išnaudoti kuo efektyviau ir jam įdomiau. Būtent dėl to dabar ir gali pasidžiaugti turiningai praleistu ir vis dar leidžiamu laiku.
„Užsienyje jaunuoliai yra įpratę, kad be gausios popamokinės veiklos sąrašo į gerus universitetus priimti nebus. Tokia prievarta man nėra priimtina, nes vaikai praranda smalsumą, nebejaučia aistros tam, ką daro. Tačiau Lietuvoje egzistuojanti švietimo sistema leidžia moksleiviams ir studentams turėti labai daug laisvalaikio. Be to, svarbu suprasti elementariausius dalykus – užklasiniai užsiėmimai pagerins pažymius, padės atrasti save ir galiausiai išugdys savybes, būtinas darbe ateityje“, – aiškino J. Grigaitis.
Tą jis pasakojo galintis įrodyti ir asmeniniu pavyzdžiu.
„Gyvenimas, nors ir nulemtas daugybės aplinkybių, iš esmės priklauso nuo mažų mūsų pasirinkimų ir įpročių. Juk dantų valymas nereikalauja daug valios – taip pat reikėtų žvelgti į sportą ar knygų skaitymą. Savo gyvenime matau, kaip svarbu palaikyti balansą tarp protinės, fizinės ir kūrybinės veiklos. Tik dabar pastebiu, kodėl mokykloje beveik nereikėjo mokytis – eilėraščius analizuoti išmokau juos dainuodamas prie laužo, istoriją – žaisdamas stalo žaidimus, anglų kalbą – savanoriaudamas užsienyje. Toks principas padeda ir studijose. Po įtempto sesijos laikotarpio, nustebau, kaip pagerėjo natų skaitymas grojant, nes ėmiau greičiau mąstyti, taip pat reakcija ir taiklumas krepšinio aikštelėje. Na, ir atvirkščiai – aktyviai sportuodamas lengviau susikaupdavau mokslams. Tad iš pažiūros maži įpročiai ilgainiui duoda didelių rezultatų“, – pasakojo jis.
Savanoriaudamas stovyklose atrado krikščionišką tikėjimą
Pats jis prasmingiausia savo veikla išskiria savanorystę stovyklose, kuriose atrado krikščionišką tikėjimą. Kaip pats pristato – meilės ir paprastumo filosofiją.
„Tai iki dabar padeda nenustoti ieškoti tiesos ir prasmės, nuolat kvestionuoti mus supančius procesus ir siekti nematerialių tikslų. Taip pat ši patirtis leidžia kritiškai vertinti iškreiptą religijos naudojimą politikoje, geriau suprasti tikinčiųjų bendruomenės argumentus“, – atviravo J. Grigaitis.
Vaikinas taip pat aiškino pastebėjęs, kad užimti žmonės dažniausiai kaip tik turi daugiausiai laisvo laiko, nes tiesiog moka geriau pasiskirstyti darbus ir atsirinkti užsiėmimus.
„Taip išsivysto „skonis“ laisvalaikiui ir daug dalykų (tokių kaip vaikščiojimas po parduotuves ar kompiuteriniai žaidimai) tampa tiesiog nuobodūs. Mano nuomone, gyvenimas tam per trumpas“, – mintimis dalijosi jis.
Niekada neplanavo išvykti iš Lietuvos, tačiau sudomino kokybė ir dinamiškumas
Paryžiaus „Science Po“ universitete J. Grigaitis pasakoja nusprendęs studijuoti, nes sudomino jame siūloma daugiadiscplinė „laisvųjų menų“ studijų programa.
„Bakalauro studijas sudaro dveji metai ekonomikos, teisės, istorijos ir kitų socialinių-humanitarinių mokslų žinių įsisavinimo, o trečius metus studentai praleidžia mainuose, viename iš universitetų partnerių. Jie išsidėstę visame pasaulyje.
Pasirinkau „Sciences Po“ universiteto padalinį Dižono mieste, nes jo išskirtinumas yra Centrinės-Rytų Europos regiono studijos. Mokykloje niekada neplanavau išvažiuoti iš Lietuvos, tad tam, kad tai padaryčiau, reikėjo stiprių argumentų. Juos radau tik šioje vietoje. Aukščiausia kokybė, dinamiška programa ir artima Lietuvai studijų kryptis tobulai atitiko mano lūkesčius“, – aiškino vaikinas.
Universitetu susižavėjo
Pasak J. Grigaičio, tik išvažiavęs mokytis jis iš karto suprato, kad parsiveš daugiau nei tikėjosi.
„Atvykęs į „Sciences Po“ patenki į unikalią aplinką – 180 studentų buvo 37 skirtingų tautybių. Visi buvome motyvuoti „atvykėliai“, tad pritapti nereikėjo jokių pastangų. Tokioje aplinkoje produktyviausiai politikos mokydavomės prie pietų stalo bendrabutyje. Turėjome ir proeuropietiškų, ir prorusiškų studentų iš Ukrainos, Rusijos, serbų ir Kosovo gyventojų, eurofederalistų ir euroskeptikų – nesunku įsivaizduoti, kad diskusijos paskaitose ir po jų būdavo labai gyvos, dažnai netgi aršios.
Asmeniškai man sunkiausia buvo įveikti kalbos barjerą. Paskaitos tuo pat metu vyko ir anglų, ir prancūzų kalbomis, o papildomai dar mokiausi rusų ir italų. Bet greitai įsimylėjau šį procesą ir nebekreipiau dėmesio į nejaukius tylos momentus, kai galvoje susimaišydavo penkių kalbų žodžiai.
Be neįkainojamų žinių, įgūdžių ir prisiminimų iš „Sciences Po“ parsivežu puikų našios institucijos pavyzdį – be direktoriaus universitete dirbo tik 5 žmonės. Visi resursai buvo skiriami tik dėstytojams ir studentų reikmėms. Be to, universitetas nuolat atsinaujina. Pavyzdžiui, prasidėjus karui Ukrainoje, kitą semestrą atsirado nauja paskaita būtent apie jį. Šie dveji metai patvirtino, kad švietimas yra visuomenės pagrindas – studentai nori mokytis ir gali pasiekti daug daugiau nei manome“, – įsitikinęs jis.
Papasakojo, kodėl pasirinko ekonomikos ir edukologijos studijas
Per pirmus dvejus studijų metus vaikinas pasakojo išbandęs save daugybėje akademinių sričių – nuo teisės ar istorijos iki sociologijos ir filosofijos, bet būtent ekonomika jam patiko labiausiai ir sekėsi geriausiai.
„Ekonomikos kursai buvo pateikiami platesniame kontekste – be standartinių modelių nagrinėjome ekonomikos ir politikos santykius, diskutuodavome apie besivystančių šalių problemas ir ateities iššūkius visame pasaulyje. Man viena artimiausių ir įdomiausių temų buvo pereinamieji ekonominiai procesai posovietinėse šalyse.
Šių studijų metu supratau, kad ekonomika apjungia mano gyvenimo Lietuvoje patirtį ir norą padėti žmonėms, filosofinį ir kritinį mąstymą, idealistinį užsidegimą ir racionalių sprendimų ieškojimą konkrečiose situacijose. Be to, Kolumbijos universitete turėsiu galimybę pagilinti žinias matematikoje ir statistikoje, o tai bus reikalinga moksliniams tyrimams ateityje.
Edukologiją renkuosi natūraliai, nes tai sritis, kurioje matau daugiausiai prasmės. Pamokos sesei namuose, savanoriavimas su vaikais stovyklose ir socaliniame centre, konsultacijos bendrakursiams universitete – visi šie dalykai leido atrasti, kad mokyti man patinka ir gerai sekasi. Be to, galiu drąsiai teigti, kad tik puikių pedagogų dėka aš galiu džiaugtis šiandien turimomis galimybėmis. Tad jausdamas jiems didžiulę pagarbą ir dėkingumą noriu ir pats dalintis savo patirtimi ir žiniomis su kitais“, – pasakojo vaikinas.
Norėtų dirbti švietimo srityje
Klausimų apie ateities planus J. Grigaitis aiškino nemėgstantis. Ypač tuomet, kai užduodant juos tikimasi profesinių pasiekimų sąrašo, nes tada dėmesys nekreipiamas į žmogaus įgūdžius, savybes ar vertybes, kurios išlieka visą gyvenimą.
„Manau, kad svarbiau žmogaus klausti, kas jį/ją daro laimingą dabar ir kaip tą laimę išsaugoti keičiantis aplinkybėms ateityje. Taip jaunimą ragintume galvoti apie esminius dalykus.
Juk niekad nebūčiau net pasvajojęs, kad mokysiuosi geriausiuose universitetuose Prancūzijoje, JAV, bet nuo mažens žinojau, kad noriu siekti žinių, ugdyti talentus, užsiimti mėgstama veikla, padėti žmonėms. Turėdamas šiuos tikslus ieškojau būdų kaip juos geriau išpildyti ir galimybės atsirado savaime.
Save laimingą matau švietimo srityje: norėčiau dėstyti universitete, prisidėti prie švietimo programų tobulinimo, galbūt vadovauti ar įkurti naują švietimo įstaigą“, – vis dėlto prasitarė jis.
Daugiau skaitykite čia.
