„Žmonės netenka galios demokratijoje, kai jais tampa lengva manipuliuoti, suteikiant jiems bergždžių vilčių, kurių pagrindas yra netikros baimės“, – sako Thomasas A. Bryeris, Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjas ir vizituojantis viešojo valdymo studijų krypties dėstytojas. Jo nuomone, kalbėdami apie kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo kandidatūrą, turėtume kelti klausimą ne kaip jį įveikti, o kaip suteikti balsą tiems žmonėms, kuriuos šis kandidatas skelbiasi atstovaujantis.
Nors Centrinės Floridos universiteto tyrėjas, dėstytojas ir viešojo valdymo centro direktorius teigia, jog neįmanoma prognozuoti, kaip baigsis JAV prezidento rinkimai lapkritį, jis teigia, kad kova bus arši.
„D. Trumpas „parduoda“ save kaip „teisingumo ir tvarkos“ kandidatą. Amerikoje pastaruoju metu įvyko daug prievartos aktų, terorizmo išpuoliai pasaulyje gali pasikartoti. Žmogus, kuris teigia užtikrinsiantis fizinį, karinį ir ekonominį saugumą, yra labai patrauklus piliečiams, jaučiantiems grėsmę“, – teigia KTU viešosios politikos studijų programos dėstytojas T. Bryeris.
Jo nuomone, pagrindinė D. Trumpo būsimos oponentės H. Clinton problema yra ta, kad nemažai amerikiečių jos nemėgsta.
Pasak T. Bryerio, politika domėtis privalo kiekvienas žmogus, norintis būti pats atsakingas už savo laisves ir teises: „Jei nesidomi politika – tavo gyvenimas tau nepriklauso“. Lietuviams, kurie teigia, kad JAV politika su mūsų šalimi nesusijusi, jis turi atsakymą: Jungtinių Valstijų prezidentas gali turėti labai realios ir svarbios įtakos visiems mūsų visuomenės gyvenimo aspektams.
– Įsivaizduokime: Donaldas Trumpas – Jungtinių Valstijų prezidentas. Gera tai ar bloga žinia JAV, Europai, pasauliui?, – paklausėme T. Bryerio.
– „Gerai“ ir „blogai“ yra reliatyvios sąvokos. Donaldas Trumpas neturi jokios darbo vyriausybėje patirties. Todėl sunku prognozuoti, ką ir kaip iš tikrųjų jis darys, jei bus išrinktas prezidentu. Ar sveikatos apsaugos paslaugos bus amerikiečiams lengviau pasiekiamos? Ar jo politika padės sukurti naujas darbo vietas arba persikvalifikuoti jau dirbantiems žmonėms? Ar ji padės apsisaugoti nuo smurto išpuolių tarp skirtingų rasių ir etninių grupių? Palaikyti taiką JAV ir Europos pasienio regionuose? Ar jo politika padės sunaikinti teroristinius tinklus?
Deja, kandidatas konkrečiai kalba nedaug. Gali būti, kad jis peržiūrės prekybos susitarimus, kas galbūt sukurs darbo vietų amerikiečiams. Jis gali peržiūrėti NATO įsipareigojimus, pavyzdžiui, ar ginti Baltijos šalis nuo Rusijos agresijos. Jis gali stengtis įvesti griežtesnę imigracijos politiką. Jis gali padaryti taip, kad amerikiečiams įgyti ginklą ir teisę jį nešiotis taps lengviau.
Turiu savo nuomonę šiais klausimais ir su džiaugsmu ją išsakysiu atviruose debatuose, kaip kad turėtumėme elgtis mes visi. Pavyzdžiui, aš manau, kad NATO įsipareigojimų peržiūrėjimas yra pavojingas ir Lietuvai, ir Europai, ir pačioms JAV. Kita vertus, toks prezidentas kaip D. Trumpas suteiktų galimybę pažvelgti kritiškai į tai, kaip veikia NATO: ir saugo, ir provokuoja tuo pačiu metu.
Nėra blogai klausti ir diskutuoti. Blogai, jei bus vykdoma politika be kritinės analizės ir atviros diskusijos su pasaulio bendruomene. Tokiu atveju, pasekmės iš tiesų gali būti gana rimtos.
– Kodėl lietuviams turėtų būti įdomūs JAV prezidento rinkimai? Kokią įtaką prezidentas D. Trumpas galėtų turėti mūsų šaliai?
– Lietuviams turėtų būti įdomūs rinkimai vykstantys be kurioje pasaulio šalyje. Jungtinių Valstijų prezidentas gali turėti įtakos viso pasaulio šalių susitarimams ir įsipareigojimams. Prekybos susitarimai gali paveikti JAV ekonomiką ir, tuo pačiu, pavyzdžiui, amerikiečių galimybę keliauti, taip pat – ir į Lietuvą. Tie patys prekybos susitarimai gali paveikti Europos šalių ekonomikas, ir taip turėti įtakos lietuvių įsidarbinimo galimybėms. JAV sprendimai dėl pabėgėlių gali pakeisti nuostatas į pabėgėlių priėmimą Europoje ir Lietuvoje.
Įsipareigojimai teikti karinę pagalbą, ar finansiniai NATO įsipareigojimai, taip pat ir NATO narių įsipareigojimai gali turėti svarbių pasekmių Lietuvai. Rusijos agresijos tikimybę įsivaizduoti nesunku, ir tikriausiai – dar lengviau, jei NATO susilpnėja.
Todėl JAV prezidentas – žiūrint tiek iš ekonominės, tiek iš karinės, tiek iš socialinio saugumo perspektyvos – gali turėti labai realių galių paveikti tiek Lietuvos politiką, tiek jos žmonių gyvenimą.
– Populiariausias tiek D. Trumpo šalininkų, tiek jo rinkimų kampanijos argumentas yra kaltinti Hillary Clinton: „Ji – melagė“ ir panašiai. Ką apie tai manote?
– Tiesa, kad daugelis Amerikos rinkėjų nepuoselėja karštų jausmų Hillary Clinton ir netgi jos nemėgsta. Tačiau, bendrai kalbant, žmonės nebalsuoja už kandidatą dėl to, kad nemėgsta jo oponento. Paprastai yra kas nors, kas patraukia rinkėją balsuoti už vieną ar kitą kandidatą.
Daugelis Amerikos rinkėjų yra išsigandę. Jie jaučia ekonominio nesaugumo keliamas grėsmes, juos neramina darbo vietų trūkumas ir tai, kad algos jau kelerius metus nekilo, didėjantis nusikalstamumas bendruomenėse, rasinė įtampa bei ryškus socialinių vertybių pokytis, kurį gerai iliustruoja atvejai, susiję su homoseksualių porų santuokomis bei translyčių asmenų teisėmis.
Tokie pokyčiai ir rizikos, nesvarbu, ar realios, ar išgalvotos yra puikus fonas tokiam kandidatui kaip D. Trumpas. Jis žada, jog bus nepalenkiamai tvirtas kiekvieno, dėl vienokių ar kitokių priežasčių besijaučiančio sugniuždytu, amerikiečio gynėjas.
H. Clinton leidžia suprasti, kad jos prezidentavimo metu bus tęsiami pokyčiai, kad ji padės visuomenei susidoroti su sunkumais, kurie neišvengiamai kyla iš bet kokių socialinių, ekonominių ir kitokių pokyčių, ir kad šviesesnė ateitis matyti horizonte. D. Trumpas, tuo tarpu, gali pasirodyti kaip tas kandidatas, kuris sustabdys pokyčius, užgesins gaisrus ir apsaugos tuos, kuriuos labiausiai palietė naujoji suirutė ir netikrumas.
– D. Trumpas atrodo radęs kelią į žmonių širdis, jis veikia jų emocijas. Kaip jį įveikti?
– Man atrodo, kad daug svarbiau nei įveikti D. Trumpą yra suprasti, kad masės, kurias valdo emocijos, nėra iki galo informuotos. Iš tiesų, Jungtinių Valstijų įkūrėjai kalbėjo apie tai, kad negalima patikėti žmonėms atstovauti savo pačių interesus, kadangi žmonės yra valdomi emocijų, ir dėl to sudėtinga suprasti, kas jiems naudinga. Būtent dėl to mes turime atstovaujamosios demokratijos sistemą, kurioje visuomenės išrinktieji atstovai turėtų priimti labiau apgalvotus ir racionalesnius sprendimus.
Iškyla labai svarbus klausimas: kaip paruošti piliečius proto argumentais pagrįstam dalyvavimui demokratijoje? Kaip padėti jiems labiau suprasti save ir kitą, kad, spręsdami už ką balsuoti, jie sprendimą giliai apgalvotų? Tai – ypatingai svarbus klausimas, ant kurio laikosi demokratinių visuomenių ateitis.
Žmonės netenka galios demokratijoje, kai jais tampa lengva manipuliuoti žadant jiems dalykus, kurių jie trokšta ir kuriais jie tiki, be jokios kritikos. Jei tikėtume, kad D. Trumpas būtent tai ir daro, tai yra – manipuliuoja žmonėmis, suteikdamas jiems bergždžių vilčių, kurių pagrindas yra netikros baimės – jau per vėlu pakeisti nuomonę žmonių, kuriais taip manipuliuojama. Tam, kad būtų atskleistas visiškas informuotos, dalyvaujančios pilietinės visuomenės potencialas, turi įvykti svarbūs pokyčiai, kuriems reikia ne vienerių metų: turi pasikeisti švietimo sistema, medijų vaidmuo visuomenėje ir kiti aspektai.
Kita vertus, jei tikslas būtų įveikti D. Trumpą, tikriausiai geriausia strategija būtų ne stengtis pakeisti žmonių, kurie jį remia, mąstymą, o sukurti pakankamai abejonių, kad šie rinkėjai pasirinktų nebalsuoti. Ir, tuo pačiu, kad tie, kurie abejoja, bet yra linkę pasirinkti H. Clinton, būtinai balsuotų.
Tai, kad žmonės nemėgsta H. Clinton, yra pati didžiausia jos kampanijos grėsmė; kai kampanija pagrįsta neigiamais jausmais, žmonių aktyvumas gali būti mažas. Mažas rinkėjų aktyvumas gali išeiti į naudą D. Trumpui, kurio rėmėjai, atrodo, yra gerokai entuziastingesni.
– Egzistuoja nuomonė: kad ir kas būtų išrinktas JAV prezidentu, šalies demokratija ir jos valdymo sistema yra tokia stipri, kad beveik neįmanoma padaryti didelės žalos. Kokia jūsų nuomonė?
– Amerikos valdymo sistemoje yra aiškus galių atskyrimas ir funkcijų pasiskirstymas, be to, veikia 50 valstijų ir tūkstančiai vietinių savivaldos institucijų. Sukurtoji sistema yra pagrįsta pusiausvyra ir atskaitomybe; jei prezidentas per daug užsimoja, arba bando įgyvendinti politiką ar programą, kuri yra nepopuliari arba netarnauja šalies interesams, įstatymų leidimo organas, teismas ar bet kokia kita valstijos ar vietinės valdžios institucija turi galimybę bent jau sušvelninti padarinius.
Kita vertus, prezidentas turi daug – formalių ir neformalių – galių. Tai, ką ir kaip prezidentas kalba, gali paveikti visuomenės nuotaikas ir vertybes. Sutartys, prekybos susitarimai, kariniai įsipareigojimai, teisinės bylos – tai realūs vyriausybės įrankiai, kuriais kuriama politika pasaulio mastu. Sprendimai šiuo lygiu gali būti priimti nedalyvaujant jokiai kitai valstybės valdymo aparato atšakai. Taigi, šiuo atžvilgiu, ir žala, ir nauda gali būti gana didelė.
– Pastaruoju metu pasaulyje padaugėjo populistinių politikų. Kokia to priežastis?
– Baimė ir netikrumas. Vykstantys pokyčiai visuomenėje, apimantys ir galios, ir laisvių pokyčius, kelia iššūkį „tradiciniam“ ar, tiksliau, „patogiam“ gyvenimo būdui, tokiam gyvenimui, kuris prisimenamas iš „senų laikų“, ir kuris, greičiausiai, nebegrįš.
Pokyčiai niekada nėra lengvi – nei šeimoje, nei organizacijoje, nei, juo labiau, visuomenėje. Turime suprasti, kad mūsų bendruomenės susiduria su rimtomis grėsmėmis. Kita vertus, įprastinė reakcija dažniausiai būna – užsirakinti rūsyje, kai, tuo tarpu, dega visi viršutiniai namo aukštai. Gal tą gaisrą ir užgesinsime, gal jis pats užges, tačiau namas jau niekada nebus toks pats. Turime turėti planą, kaip jį atstatyti naujos realybės kontekste.
– Kokį vaidmenį atlieka populistai? Kam jų reikia?
– Populistai politikai pažadina ir mus, kaip visuomenę, ir mūsų vyriausybę – jie įgarsina piliečių baimes ir nerimą. Be šių politikų tikriausiai nė nesužinotume, dėl ko didžiulė dalis žmonių mūsų bendruomenėse labiausiai nerimauja. Jie suteikia balsą tiems, kurie nedalyvauja politiniame diskurse.
Būtent dėl to svarbiausias tikslas yra ne kovoti prieš tokius kandidatus, o atpažinti, ką jie atstovauja, ir išmokti tuos žmones įtraukti prasmingai dalyvauti priimant sprendimus, kurie keičia jų gyvenimus.
– „Brexit“ atvejis parodė, kad žmonės nelinkę tyrinėti ir ieškoti visos informacijos. Ar yra koks nors būdas informuoti žmones, kuriems faktai nerūpi?
– Rašytojas Markas Tvenas kartą rašė, kad egzistuoja trys melo rūšys: melas, pražūtingas melas ir statistika.
Faktai keičiasi kasdien. Daug svarbiau atrasti būdus, kuriais galėtume paskatinti visus piliečius dalyvauti dialoge, pokalbyje, neskirstant jų į geriau išsilavinusius, turtingesnius, ar turinčius geresnes pažintis.
Tyrimai rodo, kad tada, kada piliečiai dalyvauja atvirame dialoge ir diskusijoje, jie tampa ir labiau informuoti, ir labiau linkę priimti skirtingus požiūrius bei vertybes. Tokiu atveju, net ir priėmus tokį sprendimą kaip „Brexit“, mes galime su juo nesutikti, bet bent jau suprasti priežastis, dėl kurių jis įvyko.
Niekada negalima sakyti: „rinkėjai yra kvaili“. Rinkėjai priima sprendimus, kurie pagrįsti jų gyvenimo patirtimi ir jų mąstymu. Suteikdami jiems galimybę atvirai kalbėti ir dalintis savo nuomone su kitais, sukuriame naują patirtį, kuri paveiks ir ateities sprendimus.
– Kodėl žmonėms turėtų rūpėti politika? Ir kas svarbiau – ar domėtis nacionaline, ar tarptautine politika?
– Politika yra procesai, o politikai yra žmonės, kurie kuria mūsų laisves, galimybes, teises ir atsakomybes. Jei nesidomi politika, tavo gyvenimas tau nebepriklauso. Tai – sąmoningas pasirinkimas. Ar norime leisti kitiems daryti sprendimus apie mus ir už mus, ne tik, kad nesikišant į juos, bet net apie juos nežinant? Ar norime bent šiek tiek valdyti savo gyvenimą?
Svarbu domėtis visais lygmenimis – vietiniu, nacionaliniu ir tarptautiniu. Pasaulio ateitis, kai laisvai juda žmonės, prekės ir informacija, yra visų mūsų ateitis. Net ir uždariausios visuomenės turi turėti ryšių už savo sienų, nes nė viena šalis neturi neribotų išteklių pasirūpinti savo žmonėms. Be to, ir tai yra svarbi tiesa, palyginti nedaug žmonių visame pasaulyje domėsis, o dar mažiau – aktyviai veiks politikoje. Tiems, kurie tokie yra, jų įtaka yra galimai reikšminga ir svarbi. Turėtumėme siekti tapti vienu iš nedaugelio, tačiau tai daryti su atsakomybe.
