Vasara Kaune – ne tik atostogų, bet ir daugiabučių atnaujinimo metas. Ką iš savo patirties kauniečiams gali patarti renovacijos vargus jau baigusių namų atstovai?
Viena įdomesnių daugiabučių atnaujinimo patirčių – Eigulių seniūnijoje, K.Škirpos gatvėje. Tarp įprastų pilkų daugiabučių akį traukia spalvingai atnaujintų namų “salelė”.
Tai – į 203 –ąją bendriją susivieniję penki vienodo projekto devynaukščiai 54 butų namai. Jie renovuoti įvairiais paramos laikotarpiais ir skirtingomis sąlygomis. Šioje bendrijoje – vienintelis Kaune devynaukštis, kuriam vandenį šildo saulė. Tačiau gretimų namų gyventojai, nors priklauso tai pačiai bendrijai ir taip pat renovavo pastatus, rinkosi kitus taupymo būdus. Kodėl?
Neįprastas namas kėlė visų smalsumą
Prieš trejetą metų vienas šios bendrijos pastatas pasipuošė daugiabučiams neįprasta vakuuminių saulės kolektorių “kepure”. Nors tai nebe pirmas Kauno daugiabutis, įsidiegęs pažangias energijos taupymo technologijas, bet K.Škirpos gatvės 15-asis namas – matomoje vietoje, netoli judrios S.Žukausko gatvės, tad neįprastas įrenginys ant stogo buvo visų išsyk pastebėtas ir ilgą laiką kėlė aplinkinių susidomėjimą ir smalsumą.
Tačiau atnaujindami savo namus, nė vieno kito tos pačios bendrijos K.Škirpos gatvėje daugiabučio gyventojai nepasekė kaimynų pavyzdžiu ir nepareiškė noro įsirengti saulės kolektorių. “Tiesiog žmonės nematė tokio poreikio – būdų taupyti yra visokių”, – paprastai paaiškino 203-osios bendrijos pirmininkas Audrius Račkauskas.
Pasak pirmininko, miestiečių susidomėjimas saulės kolektoriais, matyt, apiblėso: anksčiau A.Račkauskas skambučių susilaukdavo ir iš kitų miestų, bet dabar jau kuris laikas niekas nieko neklausinėja.
Paradoksas, kai taupantys – praranda
Dabar, kai atnaujinamas jau paskutinysis iš penkių šios bendrijos tvarkomų namų, A.Račkauskas iš savo patirties kitiems daugiabučių gyventojams vis dėlto patartų teikti pirmenybę ne saulės kolektoriams, o praktiškesniam dalykui. Pavyzdžiui, pakeisti senus liftus. Ne dėl to, kad šis alternatyvios energijos šaltinis būtų nuvylęs žmones – tačiau tai ganėtinai brangi priemonė, kurios atsipirkimo laikotarpis, kaip parodė patirtis, priklauso ir nuo įrenginio galios bei kainos, ir nuo gyventojų taupymo įpročių.
Vakuuminius saulės kolektorius ant pastato K.Škirpos g.15 stogo namo gyventojai įsirengė atnaujindami pastatą. Renovacija jiems atsiėjo per 430 tūkst. eurų, į šią sumą įtraukti ir per 49 tūkst. eurų kainavę saulės kolektoriai. Gauta parama siekė 40 proc. Dabar namo gyventojai gali džiaugtis tuo, kad vandenį jiems šildo saulė, ir mažiau tenka mokėti bendrovei “Kauno energija”.
Dar labiau sumas šilumos tiekėjų sąskaitose sumažina tai, jog standartiniai rankšluosčių džiovintuvai (vadinamieji “gyvatukai”) name pakeisti elektriniais – gyventojai juos įsijungia, kai prireikia. Jau vien tai “gyvatuko mokestį” sumažina net apie keturis kartus. Bet, tarkime, pastato šildymo kainai saulės kolektoriai įtakos neturi.
A.Račkauskas atkreipė dėmesį, jog gyventojų, kurie suvartoja vos vieną ar du kubinius metrus karšto vandens, investicija į kolektorius atsipirks labai negreitai. Kur kas sparčiau grįžtančias investicijas pajus didelė, daug vandens suvartojanti šeima.
“Vyresnio amžiaus žmonės ar vieni gyvenantys asmenys paprastai karšto vandens suvartoja nedaug – tad jie nedaug ir sutaupys už vandens pašildymą. O už šaltą vandenį vis tiek reikia mokėti. Todėl prieš ryžtantis savo name diegti tokią naujovę, kaip saulės kolektoriai, reikėtų labai atidžiai pasverti žmonių poreikius ir teisingai apskaičiuoti įrengimų galią. Investicija juk didelė – tokie įrengimai vidutiniškai kainuoja iki 30 tūkst. eurų, o dar reikia įskaičiuoti aptarnavimo išlaidas pasibaigus garantiniam laikotarpiui”, – pabrėžė bendrijos pirmininkas.
Pataria verčiau atnaujinti liftus
A.Račkauskas sako girdėjęs svarstymų, jog gal ant K.Škirpos g. 15 pastato stogo pastatyti netgi per galingi įrengimai, todėl ir jų kaina buvusi palyginti didelė. Akivaizdu, jog didesnė investicija žmonėms atsipirks per ilgesnį laikotarpį.
Kitų bendrijos namų gyventojai, svarstydami, ką geriausia atnaujinti savo pastatuose, taupyti rinkosi kitais būdais. Kaip tik šiuo metu baigti dar vieno bendrijai priklausančio pastato K.Škirpos g. 2 atnaujinimo darbai. Name pakeisti visi pagrindiniai inžineriniai tinklai: nuo elektros instaliacijos, taupaus apšvietimo, naujų liftų iki naujo šilumos punkto, atnaujintų šalto ir karšto vandens, nuotekų magistralinių vamzdynų. Siekiant sutaupyti cirkuliacijos mokesčio, ir šio namo butuose atsisakyta standartinių rankšluosčių džiovintuvų, vietoje jų įrengti elektriniai. Atnaujinta elektros instaliacija ir padidinta elektros įrenginių galia.
Suma pastatui atnaujinti siekia 2 mln. litų, bendrija gaus 40 proc. paramos. Pasak pirmininko, jau esama norinčių išsyk sumokėti butui teksiančią renovacijos paskolos dalį – kad ir keista, tai daugiau vyresnio amžiaus žmonės.
Pastate K.Škirpos gatvėje 2 atnaujinti ir liftai, kurių kiekvienas kainavo apie 30 tūkst. eurų – dabar mažiausiai 25 metus žmonės važinės saugesniais, dailesniais keltuvais ir sutaupys elektros.
Tuo tarpu kituose bendrijos pastatuose – ir, beje, daugelyje kitų tuo pačiu laikotarpiu atnaujintų namų – liftai liko seni, ir tai kur kas aktualesnė investicija aukštesniems nei penkių aukštų namams.
Mat pagal anksčiau galiojusią renovacijos tvarką ilgą laiką valstybės parama vamzdynams ir liftams atnaujinti net nebuvo teikiama. Tad šiai bendrijai priklausančio K.Škirpos g. 6 namo gyventojai nors jau prieš keletą metų džiaugėsi, kad renovavę pastatą, sutaupo šilumos, bet tuo pačiu apgailestavo, kad vamzdynai – užkalkėję, o suremontuotose, gražiai atrodančiose laiptinėse dar nuo sovietmečio užsilikę liftai gaudžia taip garsiai, jog vietomis net tinkas nuo vibracijos nubyrėjęs.
Dabar, pasak pirmininko, investicijos į naują liftą vienam butui kainuotų apie 1 tūkst. eurų.
Iš tiesų sutaupė – bet ne tiek daug, kiek tikėtasi
Grįžtant prie saulės kolektorių, tai juos įrengiant K.Škirpos g.15 name, skaičiuota ir tikėtasi, jog ši investicija namui atsipirksianti per 3,5 – 4 metus. Kiek jau sutaupyta, pasiteiravome namo šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų – bendrovės “Santermita” atstovų.
Įmonės techninės priežiūros vadovas Vytautas Kybartas sakė, kad nuo 2013 m., kai įrengtas saulės kolektorius, namas jau yra sutaupęs apie 400 megavatvalandžių šilumos energijos. Tai reiškia, jog už karšto vandens pašildymą saulės kolektorius įsirengęs namas moka vidutiniškai tris kartus mažiau. Energija karštam vandeniui ruošti taupoma ne tik vasarą, kai saulės daugiausia, bet ir visus metus: net ir žiemą šio namo gyventojams už vandens pašildymą tenka mokėti perpus mažiau.
“Viskas priklauso nuo lauko temperatūros. Štai 2014 metų sausį lauko temperatūra buvo penki laipsniai šalčio, gretimas 13 namas sunaudojo 22 megavatvalandes šilumos energijos, o štai 15 namas – tik dešimt megavatvalandžių”, – palygino “Santermitos” atstovas.
V.Kybarto duomenimis, K.Škirpos 2 namas, taip pat įsirengęs elektrinius rankšluosčių džiovintuvus, sutaupo “gyvatuko mokesčio”, kuris šiame name siekia 2 – 3 eurus per mėnesį. Beje, šis taupymo būdas – taip pat geras ir gal netgi paprastesnis, nei įsirengti saulės kolektorius.
O jei saulės kolektoriaus sutaupytus megavatus paversime eurais, išeis, jog K.Škirpos 15 namo gyventojai jau yra sutaupę maždaug 20 tūkst. eurų, nes 1 megavatvalandės kaina – maždaug 50 eurų. Vadinasi, per trejus metus investicija atsipirko mažiau nei perpus.
Būdų taupyti yra ir daugiau
“Santermitos” techninės priežiūros vadovo žiniomis, Kaune yra ir daugiau pastatų, kuriuose renovuojant įdiegiamos pažangios energiją taupančios sistemos. Tarkime, V.Krėvės 115 a name įrengti šilumos siurbliai iš namo išeinantį šiltą orą nukreipia šildyti vandenį “gyvatukams”.
Tačiau daugiabučiai namai su saulės kolektoriais Kaune ir pakaunėje – tik pavieniai. Bendrovės “Kauno energija” atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka pakomentavo, jog tokius kolektorius paprasčiau naudoti name, kuriame nėra centralizuoto šilumos tiekimo.
Tuo tarpu daugiabučiame, į kurį šiluma tiekiama centralizuotai, kyla nemažai neaiškumų, kaip apskaityti ir paskirstyti šilumą, kuri buvo sunaudota karštam vandeniui paruošti bei cirkuliacijai, kadangi kol kas nėra parengtas ir įteisintas atitinkamas šilumos karštam vandeniui ruošti apskaitos ir paskirstymo metodas.
