Mokslo elitas konferencijoje Kaune ragino aktyviau bendradarbiauti su pasaulio lietuviais

Organizatorių nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Penktadienį Lietuvos sporto universitete vyko mokslinė konferencija – „Pasaulio lietuvių sporto istorija ir ateities vizija“.

Ji sukvietė garbius svečius: Prezidentą Valdą Adamkų, prof. habil. dr. Vytautą Landsbergį, Lietuvos olimpinės akademijos prezidentą doc. dr. Artūrą Poviliūną, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narį Gediminą Karoblį (Norvegija), Pasaulio lietuvių sporto asociacijos (PLSA) pirmąjį viceprezidentą Valentiną Aleksą, Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos pirmininką Lauryną Roką Misevičių (JAV), Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės generalinį direktorių Edį Urbanavičių, Seimo narį Kazį Starkevičių, universitetų rektorius, prof. dr. Joną Jasaitį, prof. habil. dr. Henriką Žilinską, prof. habil. dr. Algirdą Raslaną, prof. habil. dr. Loną Petrą Jankauską, Kauno miesto vicemerą Vasilijų Popovą ir kitus.

Garbūs apdovanojimai

Konferencijos metu Jo Ekscelencijai Prezidentui V. Adamkui už aktyvią, nuoširdžią, nenuilstamą veiklą pasaulio lietuvių sporto bendruomenėje, visišką atsidavimą, meilę ir pagarbą savo tautiečiams bei tėvynei Lietuvai, suteiktas Pasaulio lietuvių sporto asociacijos Garbės nario vardas. Antras Garbės nario vardas tądien suteiktas prof. V. Landsbergiui.

Už renginio organizavimą, miesto įvaizdžio stiprinimą ir indėlį į Kauno miesto mokslinį bei kultūrinį gyvenimą V. Popovas įteikė Kauno mero plakėtę doc. dr. A. Poviliūnui, burmistro Jono Vileišio medalius V. Aleksai, dr. Povilui Kupriui, Daivai Majauskienei ir kitiems.

Prisiminė istorinę olimpiadą Kaune

Doc. dr. Artūras Poviliūnas moksliniame pranešime didelį dėmesį skyrė pirmajai Lietuvos tautinei olimpiadai, 1938 m. vykusiai Kaune ir Klaipėdoje.

Prezidentas V. Adamkus teigė, kad ši olimpiada buvo pirmasis žingsnis į visų jaunų lietuvių susijungimą į sportinę organizaciją.

Sportas buvo galinga, vienijanti, auklėjanti ir lietuvišką jaunimą išeivijos tarpe išlaikanti jėga. Didžiuojuosi, kad man teko nuo pradžių dalyvauti lietuviškos sporto organizacijos vystymesi“, – kalbėjo Prezidentas V. Adamkus.

Kartu jis pasidalino įspūdžiais iš gyvenimo išeivijoje laikų:

„Gyvenimas išeivijoje pirmomis dienomis buvo gan sunkus, bet neilgai, kol mes, sportininkai, įkūrėme Šiaurės Amerikos lietuvių sporto sąjungą. Ji vienijo Amerikos ir Kanados lietuvius. Tikslas buvo vienas: sutelkti lietuvių jaunimą į vieną šeimą, kur būtų skatinama meilė ir įsipareigojimas lietuvybei bei kartu prisidedama prie fizinio ir dvasinio vystymosi“, – sakė Prezidentas.

Pirmoji lietuvių delegacija

Doc. dr. A. Poviliūno teigimu, 1938 metų olimpiada buvo reikšmingas žingsnis ir tvirtas pamatas pirmosioms Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms, 1978 m. į Kanadą subūrusioms po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Tiesa, į šias žaidynes Lietuvos delegacija atvyko tik po dešimtmečio.

Lietuva į trečiąsias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes buvo pakviesta 1988 m., atkūrus Lietuvos tautinį olimpinį komitetą.

„Tada net negalėjome pagalvoti, kad tai tikrai įvyks. Audringa Sąjūdžio banga ritosi per Lietuvą, ir sovietų Lietuvos valdžiai, be abejo suderinus su Maskva, neliko nieko kito, kaip išleisti nedidelę grupelę Lietuvos sportininkų į tolimą Australiją, kur rinkosi viso laisvo pasaulio lietuviai“, – pasakojo doc. dr. A. Poviliūnas.

Jis prisiminė Arvydo Juozaičio žodžius, ištartus jam Vilniaus geležinkelio perone, su sportininkais keliaujant į Australiją: „Grįžkit su skydu arba ant skydo!“

„Šie žodžiai daug ką sakė, ir nors vykome su savo trispalve rankose, tautine giesme lūpose – šalis dar nebuvo laisva, gyvenome sovietinėje Lietuvoje“, – atviravo doc. dr. A. Poviliūnas.

Ragina aktyviau bendradarbiauti

Konferencijos dalyviai išreiškė susirūpinimą nuslopusiu bendradarbiavimu su pasaulyje gyvenančiais lietuviais ir ragino komunikuoti aktyviau.

Pasak A. Poviliūno, šiuo metu būtina dėti visas pastangas, kad pasaulyje pasklidusios sporto organizacijos – susivienytų, Jis siūlė nuolat rengti konferencijas, aktyviai kviesti į susitikimus ir kas 4 metus Pasaulio lietuvių sporto žaidynes rengti Lietuvoje. „Tik čia“, – pabrėžė doc. dr. A. Poviliūnas.

LSU rektorių atstovavęs profesorius dr. Arvydas Stasiulis pabrėžė, kad lietuvius visada vienijo, vienija ir vienys į kraują įaugęs esminis dalykas – sportas.

„Daugiau nei ketvirtadalis lietuvių gyvena ne Lietuvoje. Koks bus jų sportas, ryšys su Lietuva – labai svarbus ir nenagrinėtas klausimas, tuo ši konferencija labai svarbi“, – konferencijos svarbą įvardijo A. Stasiulis ir skatino tokius diskusinius forumus ateityje rengti kuo dažniau.

Pavyzdys – R. Meilutytė

Prof. V. Landsbergis taip pat prisidėjo prie raginimų:

„Būtų gerai, kad olimpiada vyktų nuolat, nebūtinai S. Dariaus ir S. Girėno stadione, bet kartu mintyse ir nuolatinėje lietuviškų sporto klubų pasaulyje kasdienoje. Pasaulio lietuvių sporto organizacijos galėtų bendrauti dažniau“, – atkreipė dėmesį profesorius ir paskatino patriotizmo semtis iš užsienyje šiuo metu gyvenančios plaukikės Rūtos Meilutytės pavyzdžio:

„Matome, kaip aukso medalius skina Lietuvos didmoterė Rūta, tegul visus pasaulio lietuvius jos pavyzdys paskatina turėti daugiau patriotizmo, ryžto, kurį ji demonstruoja.“

Profesorius čia pat prisiminė 1992 m. Barselonoje vykusias XXV olimpines žaidynes ir tvirtą lietuvių sportininkų stotą:

„Prisimenu Vilnių, kai olimpiečiai iškovojo teisę atstovauti Lietuvai Barselonoje, tada jie susilaukė gundymų, girdėjo: „Lietuviai, kam jums dalyvauti atskirai, juk jūs neturite  sąlygų, nei kur treniruotis, nei stovyklų… Mes suteiksime visas sąlygas, jūs grįšite su aukso medaliais, tik – kartu su mūsų komanda“, – bandė patraukti kitų šalių komandos.

V. Landsbergis prisimena, kad Lietuvos sportininkai pasakė griežtą ne.

„Mes žaisime tik už Lietuvą“, – neabejodami atkirto jie.

2017 m. X Pasaulio lietuvių sporto žaidynės vyks Kaune, jose planuojama sulaukti 3 tūkst. sportininkų iš viso pasaulio.

0 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Pažėrė netikėtumų: paskelbti M.A.M.A. 2017 apdovanojimų nominantai

Merginą nuo dešimties mušeikų su draugais išgelbėjęs karys: nėra kada bijoti, reikia veikti

Į Lietuvą atvyko dar daugiau pabėgėlių: kai kurie jau spėjo ir išvykti

Nuo pareigų atšauktas Kauno miškų urėdas - sukūrė teisinį netikrumą

Vieni atostogauja, kiti pluša: kiek lietuviai uždirba „pardavę“ šventes?

Ant ledo iščiuoš vyriausiasis „Kaunas Hockey“ treneris

Vienerių metų berniukas nudegė kojas - pradėtas ikiteisminis tyrimas

Keičiasi pensijų tvarka - apsaugos nuo politikų sprendimų

Sumuštas nepilnametis atsidūrė ligoninėje

Baigiamos tvoros palei Rusijos sieną statybos