Kaune atidarytos pirmos elektronikos kūrybinės dirbtuvės Lietuvoje – „Fab Lab” | Kas vyksta Kaune

Kaune atidarytos pirmos elektronikos kūrybinės dirbtuvės Lietuvoje – „Fab Lab”

R. Tenio nuotr.

Trečiadienį Kauno technologijos universitete (KTU), Studentų g. 50, oficialiai atidarytos trys „Fab Lab Kaunas“ laboratorijos: Elektronikos technologijų, Avionikos ir nanopalydovų bei Elektronikos suderinamumo.

[galerija kiek=”28″]

Lietuvoje tai pirmos elektronikos kūrybinės dirbtuvės „Fab Lab”, iš viso pasaulyje tokių gamybos laboratorijų jauniems žmonės yra apie 640.

KTU Elektros ir elektronikos fakultete atidarymo sutartį pasirašė universiteto studijų prorektorius Pranas Žiliukas ir Skandinavijos elektronikos gamybos paslaugų korporacijos „Kitron“  generalinis direktorius Mindaugas Šeštokas.

Šia iškilminga proga Kauno miesto vicemeras Vasilijus Popovas KTU bendruomenei įteikė Kauno miesto vėliavą.

Dėmesys – Avionikos laboratorijai

Atidarymo dieną KTU studijų prorektorius Pranas Žiliukas teigė, kad KTU visada išsiskiria savo technologinėmis iniciatyvomis:

„Norime ir siekiame populiarinti naująsias technologijas šalyje, manau, KTU to siekti sekasi puikiai”, – sakė P. Žiliukas.

Pristatymo metu atskleista, kad KTU į projektą investavo apie 140 tūkst. eurų, daugiausiai į Avionikos ir nanopalydovų laboratoriją.

Nenusileidžia amerikiečiams

Renginio metu Avionikos ir nanotechnologijų laboratoriją pristatinėjęs KTU profesorius Darius Gailius tikino, kad pagal kosmoso srities technologijas lietuviai nenusileidžia nei amerikiečiams, nei vokiečiams.

Laboratorijoje esančiuose ekranuose jis demonstravo kaip galima stebėti visus lėktuvus esamuoju laiku skrendančius virš Lietuvos teritorijos, nuo kariškių iki visai mažų, skraidančių, kad ir Aleksoto S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome: „Štai vienas ten kaip tik šiuo metu skraido”, – sakė D. Gailius.

Prietaisai rodo, kuris lėktuvas skrenda per žemai virš Kauno, t. y. žemiau kaip 1 km aukščio. Iš viso prietaisai fiksuoja lėktuvus, pakilusius iki 10 km aukščio.

Pasak prof. D. Gailiaus, matoma ir tarptautinė kosminė stotis bei žemės palydovai. Esą net galima užmegzti ryšį su astronautais:

„Tarptautinėje kosminėje stotyje yra mėgėjiška radijo stotis, astronautai tam tikromis valandomis jos klausosi ir bando užmegzti ryšį, galima juos pakalbinti ir iš žemės”, – teigė prof. D. Gailius.

Jis pridūrė, kad užfiksuoti galima visus, kurie skrenda ir transliuoja elektromagnetinėmis bangomis, net ateivius.

Ir visi šie duomenys gaunami tik vienos, ant KTU stogo uždėtos antenos, pagalba. Ji aprėpia 300 – 400 km zoną, matomi kaimyninų šalių Estijos, Lenkijos duomenys.

Tobulins praktinius įgūdžius

Į projektą daugiau kaip 120 tūkst. eurų investavusios  UAB „Kitron” generalinis direktorius Mindaugas Šeštokas pasakojo, kad šioje įmonėje dirba daugiau kaip 500 darbuotojų, iš jų apie 60 – inžinieriai.

„Elektronikos kompetencijos mums labai svarbios, visad ieškome kaip sutrumpinti kompetencijos ugdymo laikotarpį, kuris turint tik teorines žinias išsitęsia nuo 1 iki 2 m., be to ir finansiniai kaštai tokiems darbutojams parengti būna dideli. Čia išsiskiria KTU studentai, kurie dabar jau šių naujų laboratorijų pagalba gebės pradėti dirbti vos ne iškart atėję į įmonę”, – sakė M. Šeštokas.

KTU Elekronikos fakulteto dekanas Algimantas Valinevičius  pasakojo, kad studentai laboratorijose galės ne tik suprojektuoti, bet ir pagaminti, ištirti,  išbandyti ir pradėti naudoti daiktus.

Lėšos ir iš ES

A. Valinevičius atskleidė, kad Elektroninio suderinamumo laboratorija kainavo maždaug 0,5 mln. eurų, tiesa, ji finansuota Europos Sąjungos lėšomis, kaip KTU „Santakos” slėnio projekto dalis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmimininkas Robertas Dargis akcentavo, kad laboratorija skatins mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Jis atskleidė, kad Lietuva į mokslo slėnių kūrimą iki šiol investavo 2,5 milijardo litų.

Pašnekovas pastebėjo, kad didžioji problema šiandien – mokslo slėnių įveiklinimas.

„KTU mato mokslo ir verslo bendradarbiavimo svarbą. Reikėtų, kad tokių investicijų Lietuvoje atsirastų kuo daugiau, juk Europoje didžiausia pridėtinė vertė kuriama, kai verslas bendradarbiauja su mokslu”, – teigė R. Dargis.

Iš viso į naująsias laboratorijas investuota apie 0,5 mln. eurų.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA