Kauno rajone, Jadagoniuose, prasidėjo dvi dienas truksiančios tarptautinės šunų kinkinių varžybos Kauno rajono mero taurei laimėti.
Šios lenktynės – varžybų „Baltijos taurė 2016“ pirmasis etapas, kuriame dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Lenkijos bei Rusijos komandos.
Varžybų organizatorius, klubo „Fluidus“ prezidentas Arnoldas Akelaitis tvirtino, kad tarp dalyvių – ne vienas pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojas ar prizininkas.
Abi lenktynių dienas susirinkusiųjų lauks ne tik pagrindinių lenktynių vaizdai, bet ir vaikų mažojo kroso su šunimi varžybos. Joms šunis vaikams „paskolins“ sportininkai.
Renginio organizatoriai susirinkusiems žada ir kitų pramogų: krepšinio, futbolo, tinklinio varžybas, batutus, galimybę susipažinti su specialiai kinkinių sportui veisiamomis šunų rūšimis – Aliaskos haskiais, norvegų metisais, greisteriais, eurodogais.
Šunims nekenkia
„Klaidinga manyti, kad kinkinių sportas kenkia šuniui“, – tvirtina kinologė-ekspertė Svetlana Postamakova.
„Anaiptol – Sibiro haskiai yra gimę bėgti. Haskiui reikia sporto, adrenalino, nes jie mėgsta tarpusavyje varžytis, lenktyniauti“, – pasakojo moteris.
Pasak jos, žmonės, užsiimantys kinkinių sportu, tam naudoja specialią įrangą, pritaikytą šunims ir šią veiklą išmano, tad šunims nėra kenkiama.
Lietuvoje nuo 2004-ųjų
1880 metais Aliaskoje atradus aukso, į šį kraštą patraukė tūkstančiai laimės ieškotojų, kuriems šunų kinkiniai buvo vienintelė susisiekimo priemonė. Kinkiniai buvo sudaromi iš vietinių šiaurinių ir stambių pietinių kraštų veislių šunų. Netrukus toks važiavimas tapo populiaria sporto šaka. Pirmos oficialios šunų kinkinių varžybos įvyko 1908 metais.
Į Lietuvą šunų kinkinių sportas atkeliavo 2004, kai J. Ir H. Bliujai įkūrė pirmąjį šunų kinkinių sporto klubą „Aliaska“ ir ant Elektrėnų marių ledo surengė pirmąsias tokias varžybas.
