Didesnę grynųjų pinigų sumą iš sąskaitos banko skyriuje išsiėmęs net žagtelėjo, kai grįžęs namo elektroninės bankininkystės išraše pamatė, kiek ši paslauga jam kainavo. O Lietuvos bankų asociacijos vadovas įspėja, kad ateityje naudotis grynaisiais pinigais gali tapti dar brangiau.
„Eisiu reikalauti algos grynais ir uždarysiu visas sąskaitas bankuose“, – piktinosi didesnę nei tikėjosi sumą už banko paslaugą sumokėjęs Tadas.
Vyras teigė pasibaisėjęs, kiek jam kainavo didesnės pinigų sumos išsigryninimas. Nors sostinės gyventojas atlyginimą gauna į banko sąskaitą ir už tai tam tikrą sumą per mėnesį gali išsigryninti nemokamai, jį pribloškė mokestis, kurį teko sumokėti išsiimant beveik 4 tūkst. eurų.
„Žinau, kad visokie limitai yra nemokamai išsiimti grynųjų iš bankomato, girdėjau ir apie mokesčius, tai galvojau atstovėsiu prie vieno iš dirbančių langelių, – pasakojo vyras. Galvojau išsiimsiu tiek, kiek man reikia, ir ką jūs manote? Man tai kainavo daugiau nei 100 litų, beveik 30 eurų. Aš nueinu pasiimti savo pinigų ir mane apmokestina. Tai kieno čia pinigai – banko ar mano?“.
Tadas taip pat piktinosi, kad banko darbuotojai neįspėjo, kad nuo jo sąskaitos bus nurašyta 29,6 eurų suma.
„Davė žalią lapą pasirašyti, sakė, kad operacijai patvirtinti. Pats kaltas, kad neperskaičiau. Ten, pasirodo, buvo parašyta, kiek tai kainuos, bet žodžiu tikrai nebuvau informuotas, – pyktį toliau liejo pašnekovas. – Net jei jie būtų informavę, ar aš turėčiau kitą pasirinkimą. Ką man daryti, jei reikia pinigų?“
Grynieji pinigai nebėra nemokami
Didieji bankai grynųjų pinigų išėmimo paslaugai skyriuose taiko vienodą 0,8 proc. nuo sumos mokestį. Tiesa, yra numatytas kiekvieno banko ir minimalus mokestis, jei šis sudarytų mažiau nei 0,8 proc. sumos.
Pasiteiravus Lietuvos bankų asociacijos Stasio Kropo, kodėl komerciniai bankai yra nustatę procentinį mokestį už išgryninamą sumą, o ne fiksuotą mokestį, jis teigė negalintis komentuoti bankų kainodaros, nes tai yra jų atskiras klausimas.
„Kaštai gali būti vienas dalykas, o gali būti ir skatinamasis veiksmas – naudotis ar nesinaudoti (grynaisiais pinigais – red.)“, – kalbėjo S. Kropas.
Pašnekovas taip pat teigė, kad gali būti ir kitų veiksnių, kodėl pinigų išgryninimui nėra nustatyto fiksuoto mokesčio: „Gali būti ir konkurencijos veiksnių. Ar nori (bankai – red.), ar nenori pardavinėti tą paslaugą“.
Ateityje grynieji kainuos dar daugiau?
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas pabrėžė, kad visi pinigai, kuriuos administruoja bankai, turi kaštus: tiek grynieji, tiek negrynieji.
„Kalbant apie grynuosius pinigus, ne kartą europinėse institucijoje buvo skatinamos vyriausybės suvienodinti įvairių pinigų formų kaštus. Dabar grynųjų pinigų kaštus prisiima valstybė: Lietuvos bankas atspausdina, laiko ir pan. Anksčiau netgi nemokamai paimdavo ir perskaičiuodavo ir supakuodavo“, – kalbėjo S. Kropas.
Pasak jo, nuo birželio 1 d. Lietuvos bankas grynųjų pinigų administravimą perduoda rinkai.
„Jei anksčiau galėdavai bet kada atvežti pinigų, jie (Lietuvos bankas – red.) pinigus suskaičiuodavo, inkasuodavo, nebetinkamus naudoti išimdavo iš apyvartos, sunaikindavo, tai dabar tas funkcijas turės atlikti rinkos dalyviai“, – aiškino komercinių bankų asociacijos atstovas.
Dėl šio pasikeitimo, pastebi S. Kropas, bankų kaštai, kalbant apie grynuosius pinigus, dar išaugs.
„Žingsnis gal ir teisingas, nes valstybė mažinasi savo kaštus ir atiduoda rinkos dalyviams grynųjų pinigų tam tikrus kaštus. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus Lietuvos bankas uždarė Klaipėdos skyrių, o atsiradus inkasavimo bendrovėms Žemaitijos krašte išaugo grynųjų kaštai“, – pasakojo pašnekovas.
Daugiau skaitykite čia.
