Kauniečiams susipažinti su mažai kam žinomais faktais apie Aukštosios Fredos dvaro sodybos savininkus ir jos istoriją siūlė VDU botanikos sodas. Paskaitas apie tai pačiame dvare vedė Lietuvos mokslo premijos laureatas, VDU mokslininkas, architektūros istorikas prof. habil dr. Vytautas Levandauskas ir monografijos „Garliava“ vyr. redaktorė ir sudarytoja Rūta Bukauskaitė.
[galerija kiek=”4″]
Dingo iš savo paties vestuvių
Paskaitoje „J. Godlevskio genealogija ir įdomesni faktai“ lektorė R. Bukauskaitė pasakojo, kad J. Godlevskis buvo bajoras, apie kurio gyvenimą sklando gausybė legendų.
Pavyzdžiui, bajoras ilgai buvo viengungis. „Sulaukęs apie 50 metų amžiaus iš savo bičiulio Černiauskio jis sulaukė klausimo apie turtą – kam jis jį paliksiąs. Jų pokalbis išaugo į piršlybas, o šios – į vestuves su Marija Volmeryte“, – pasakojo R. Bukauskaitė. Tačiau iš savo vestuvių puotos bajoras dingo į Aukštosios Fredos dvarą. „Matyt, pratęs prie viengungiško gyvenimo ir aktyvios visuomeninės veiklos jis tiesiog pamiršo savo jaunąją“, – juokėsi lektorė.
Taip pat sklando legendos apie 60 bajoro nesantuokinių vaikų ar tai, kad po mirties jam teko nukirsti galvą, kad nustotų vaidentis. „Tačiau tai nėra patvirtinta, tad pateikti kaip faktų negaliu“, – sakė R. Bukauskaitė.
Nuo bajoro namų iki komendantūros
Prof. habil. dr. V. Levandauskas paskaitoje „Aukštosios Fredos dvaro sodyba: istorija ir architektūra“ susirinkusiems pasakojo apie pačios dvaro sodybos istoriją.
Kalbėdamas apie vietovės pavadinimo kilmę, jis svarstė, kad nelietuviškos kilmės žodis Freyt galėjo reikšti laisvą teritoriją, o laikui bėgant pasikeitė į Freidą, kol galiausiai tapo Freda.
Istorikas pasakojo, kad 1840 m. suformuotą dvaro sodybą su dvaro rūmais ilgainiui išstūmė pradėta planuoti Kauno tvirtovė. 1887 m. Kauno tvirtovės detaliojo plano fragmente dvaro sodybos istorija baigėsi – joje įsteigta komendantūra.
Planuota įkurti prezidento rezidenciją
Taip pat mažai kam buvo žinomas faktas, kad botanikos sodo teritorijoje iškasti tvenkiniai yra Jozefo Godlevskio inicialų formos. „Tai – visiškai unikalus Lietuvoje ir visame LDK regione reiškinys. Žinome, kad žmonių atminimas įamžinamas bažnyčiose, atminimų lentose, paminkluose. Tačiau „įsirašyti“ į gamtovaizdį – unikalu“, – pasakojo prof. V. Levandauskas.
Atskleisdamas dar daugiau nežinomų faktų, profesorius paminėjo 1919 m., kuomet Auštosios Fredos dvare norėta įkurdinti Respublikos prezidento rezidenciją: „Aukštosios Fredos dvaro sodybos pritaikymui prezidentūros reikmėms iš pradžių patvirtinta 20 000 auksinų suma, o 1919 m. liepą Ministerių kabineto prašyta dar 17 534 auksinų. Tai buvo per brangu“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie pačius dvaro rūmus, prof. V. Levandauskas juos lygino su kitais dviaukščiais – Žeimių, Raguvėlės, Pakruojo, Cirkliškio, Bartkuškio – XIX a. statytais dvarų rūmais. Nors Aukštosios Fredos dvaras nėra išskirtinis kitų dvarų kontekste, jis, kaip jame gyvenusios spalvingos asmenybės, turi ir labai įdomių, daugeliui dar nepažintų, neatskleistų detalių.
