Penktadienį savivaldybėje vyko susitikimas su priešgaisrinių rajono tarnybų ir policijos atstovais. Susirinkime svarstyta, kaip šaltuoju metų laiku užkirsti kelią nelaimėms socialinės rizikos šeimose.
Neseniai šalį sudrebinę kraupūs įvykiai šeimose paskatino Kauno rajono savivaldybės vadovybę imtis konkrečių veiksmų, kad būtų užkirstas kelias nelaimėms. Susitikime nuspręsta organizuoti kelias mobilias grupes, kurias sudarys policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, savivaldybės ir seniūnijos atstovai.
Jie važiuos į problemines vietas ir tikrins būstuose įrengtas šildymo sistemas. Gaisrininkai pasiryžę įdėmiai patikrinti socialinių būstų kaminus, dujų balionus, krosnis ir taip sumažinti galimų gaisrų pavojų.
Seniūnai jau baigia sudarinėti sąrašus, pagal kuriuos bus lankomi didžiausiai rizikos grupei priklausantys asmenys. Prioritetas – mažamečius vaikus auginančios šeimos, vieniši senoliai ir sunkiai privažiuojamuose vienkiemiuose gyvenantys asmenys.
Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Garliavos komandos viršininko Mindaugo Belicko teigimu, didžiausias gaisrų pavojus didėja, kylant temperatūrai, todėl reidus reikia pradėti nedelsiant.
„Svarbiausia matyti esamas problemas. Nesinori žmonių moralizuoti. Reikia ieškoti būdų jiems padėti“, – teigia vicemeras K. Povilaitis.
„Reikia ne tik mažinti gaisrų ir sprogimų pavojų, bet ir pastebėti kitas galimas problemas. Todėl svarbu, kad į šiuos patikrinimus aktyviai įsitrauktų seniūnijų darbuotojai“, – kalbėjo administracijos direktoriaus pavaduotoja Angelė Ščiukauskienė.
Šiuo metu rajone gyvena 321 vienišas senolis, 282 socialinės rizikos šeimos, kuriose auga 556 vaikai.
Kauno rajono savivaldybė primena bendrąsias gaisrinės saugos taisykles.
Daugiabučiuose ir gyvenamuosiuose namuose draudžiama:
• Užkalti ar užkrauti įvairiomis medžiagomis balkonus, liukus, angas ir kitus išėjimus, skirtus žmonėms patekti į gretimas namo sekcijas bei aukštus.
• Rakinti bendro naudojimo koridorių, evakuacinių laiptinių duris.
• Rūsiuose naudoti atvirą ugnį.
• Sodybos tipo gyvenamuosiuose namuose, sodo namuose (vasarnamiuose), butuose leidžiamai laikyti ne daugiau kaip 5 litrus degių skysčių specialiai tam skirtoje taroje.
• Gyvenamosiose patalpose dujų balionai nuo šildymo prietaisų turi būti laikomi ne mažesniu kaip 1 metro atstumu.
• Draudžiama palikti be priežiūros įjungtus neautomatinius dujinius prietaisus, taip pat naudoti atvirą ugnį dujų nuotėkio vietai nustatyti.
• Pajutus dujų kvapą, būtina nedelsiant užsukti dujų čiaupą, išvėdinti patalpas ir iškviesti avarinę dujų tarnybą. Kol gedimas bus pašalintas draudžiama degti degtukus, rūkyti, naudotis atvira ugnimi, išjungti ir įjungti elektros prietaisus.
