Prieš kelias savaites Kinijoje stebint premjerui Algirdui Butkevičiui Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) ir Pekino energijos investicijų holdingo („Beijing Energy Investment Holding“) atstovai pasirašė susitarimą dėl investicijų į naują jėgainę Kaune.
Tarsi patvirtindami rimtus ketinimus, kinų bendrovės atstovai šiomis dienomis lankėsi Lietuvoje ir verslo planus aptarė ne tik su KTE, bet ir miesto valdžia.
Specialistų vertinimu, toks projektas vargiai atsipirks. Esą kinams tenorima įkišti KTE turtą, kuris ateityje bus nuostolingas.
Jei Kinijos bendrovė būtų įtikinta investuoti į projektą, o vėliau susidurtų su sunkumais vykdyti numatytą veiklą, tuomet Lietuva esą galėtų patirti Kinijos spaudimą kitose šaliai svarbiose srityse.
Premjeras neatmeta versijos apie turto pardavimą ir savo dalyvavimo sutarties pasirašyme nesureikšmina. Kas buvo pasirašoma jis net nežinojo, nes tokios informacijos esą nesuteikė pramonininkai.
Anglį deginti galima, nes dar nedaug teršiam
DELFI neoficialiai gavo dokumentą, kuris vadinasi „Anglimis deginamos kogeneracinės šilumos ir elektros elektrinės projektas“.
Spalį rengtame projekte teigiama, kad KTE teritorijoje EI planuoja pastatyti anglimi kūrenamą elektrinę. Planuojamos projekto investicijos – 411 mln. eurų.
„EI akcininkai įsipareigoję investuoti iki 30 mln. eurų, likusi suma bus finansuojama tiek kredito institucijų, tiek kitų dalininkų investuotojų, kurių šiuo metu EI ieško. Potencialiems investuotojams į anglimi kūrenamą kogeneracinę šilumos ir elektros jėgainę siūloma įsigyti iki 65 proc. EI akcijų ir jie yra kviečiami dalyvauti akcijų pardavimo procese“, – taip rašoma minėtame dokumente.
Jame taip pat pabrėžiami Kauno ir pačios KTE privalumai – prieiga prie miesto šilumos tinklų ir visos šalies elektros perdavimo linijų, didelė šilumos ir elektros energijos paklausa, jos eksporto į ES galimybės.
Taip pat, nurodoma, kad Lietuvos pramonė gali lengvai absorbuoti šalutinius deginamų anglių produktus – šlaką, pelenus ir gipsą. O reikalavimai dėl anglies dvideginio emisijos esą irgi ne problema – Lietuva esą gali padidinti šių dujų emisiją dar 7,7 mln. tonų ir vis tiek atitikti ES reikalavimus.
Kaunas dar gali pakvipti deginama anglimi
Anglimis kūrenamos jėgainės projekto rengėju nurodomas buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas Aloyzas Koryzna, dabar dirbantis UAB „Energetikos investicijos“ (EI) konsultantu. Viešai skelbiamais duomenimis, ši bendrovė turi du darbuotojus, o jos įstatinis kapitalas nesiekia 3 tūkst. eurų.
A. Koryzna DELFI patvirtino, kad „kartu su KTE“ yra kūręs naujos elektrinės projektą, tačiau nedetalizavo, ar tai buvo anglimis kūrenama elektrinė. Jis taip pat paneigė, kad EI į jį ketina investuoti.
„Mes esame tik šio projekto konsultantai“, – sakė jis.
Konsultantas nesureikšmino viešumoje abejonių, kad anglimi kūrenamos elektrinės projektas neturi perspektyvos.
„Neaišku, koks kuras bus naudojamas, ko gero dabar daugiau linkstama į dujas, dar ir šiandien su kolegomis nagrinėjom, kartus su kinų atstovais tris kuro rūšis – biokurą, dujas ir anglį“, – sakė jis.
Tuo tarpu KTE komunikacijos koordinatorius Arūnas Armalis neigė, kad jo atstovaujama bendrovė ar EI yra kūrę kogeneracinės anglimis kūrenamos elektrinės projektą, o konsultantai pasirinkti dėl jų patirties.
„Jie turi patirties tarptautiniuose projektuose ir padėjo užmegzti bendradarbiavimą su kinais prieš dvejus trejus metus. KTE ruošė biokuro projektą, tuomet ir prasidėjo kontaktas su kinais“, – sakė jis.
A. Armalis pakartojo, kad ši kuro rūšis yra viena iš alternatyvų. Nors energetikos ministras, „Lietuvos energijos“ vadovas, Kauno meras ir kiti specialistai viešai suabejojo anglimis kūrenamos elektrinės perspektyvomis, KTE atstovo teigimu šios alternatyvos „nėra atsisakoma“.
Energetikos ministro patarėjo Manto Dubausko teigimu, ministerija neigiamai vertina planus kūrenti anglį, tačiau negali atsakyti į klausimą, ar planuojama jėgainė atitiktų Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją – tam esą trūksta informacijos.
„Teigiamai galima įvertinti tai, kad verslininkai suprato, jog termofikacinė elektrinė Kaune nebebus remiama visų elektros vartotojų sąskaita, todėl reikia ieškoti sprendimų, kaip veikti rinkos sąlygomis“, – sakė patarėjas.
Lietuviai mausto kinus?
Gerai informuotas pareigūnas DELFI išreiškė nuomonę, kad labiausiai tikėtina, jog KTE projektas pasmerktas žlugimui. Esą nei numatoma pagaminti elektros, nei šilumos kaina nauja elektrinės negalės konkuruoti su kitais gamintojais, kuriems numatyta ES ir valstybės parama.
„Tolesnės KTE derybos tik kompromituotų Lietuvą Kinijos akyse. Jei Pekino bendrovė būtų įtikinta įsigyti ar kitaip perimti KTE turtą, bet vėliau susidurtų su sunkumais plėtojant numatytą veiklą, galima tikėtis Kinijos spaudimo kitose Lietuvai svarbiose ekonomikos srityse“, – sakė jis.
Premjeras A. Butkevičius BNS irgi išreiškė nuomonę, kad KTE projektas su kinais – tai jos akcininko Rimando Stonio siekis parduoti verslą ir tam valstybė neturi nei pritarti, nei uždrausti.
„Susitarimą su investuotojais vertinti kaip norą įsiūlyti savo turtą… Kažin ar vertėtų taip vertinti, nes ateinantis investuotojas tokio dydžio – su 16 tūkst. darbuotojų, aprūpinantis 50 proc. elektros ir 40-50 proc. Pekino šilumos rinkos. Sakyti, kad nuostolingas… Kiekvienas verslas juk nuolat visada dairosi galimybių, taip ir čia“, – svarstė A. Armalis.
Beje, jis žadėjo suorganizuoti susitikimą su Lietuvoje viešinčiais Kinijos įmonės atstovais ar bent perduoti jų kontaktus. Tačiau dėl intensyvios svečių darbotvarkės to padaryti nepavykę.
„Jie pasakė, kad į visus klausimus mes atsakytume ir organizuotume tolimesnį bendravimą su žiniasklaida. Čia jie negreiti, patikėkite, savivaldybėje žurnalistai galėjo prieiti ir su kinais pabendrauti, nes jie mandagumo neatsisakė“, – sakė KTE atstovas.
DELFI nepavyko šiuo klausimu susisiekti su Kinijos ambasada Lietuvoje. O Užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė neteikusi jai informacijos apie investavimą į Lietuvos energetikos sektorių. Ir pati ambasada esą dėl to nėra į ją kreipusis. Vis dėlto URM patikino siekianti, kad verslo sandoriai neturėtų įtakos dvišaliams Lietuvos ir Kinijos santykiams.
„Užsienio investicijų pritraukimas – vienas iš URM veiklos prioritetų, tačiau energetika yra strateginę reikšmę turintis ūkio sektorius ir investicijos į jį vertinamos pagal tai, kaip jos atitinka nacionalinio saugumo interesus. URM prisidėdama prie užsienio investicijų pritraukimo, kartu siekia, kad komerciniai projektai, nepaisant jų sėkmės ar nesėkmės atvejų, nebūtų politizuojami“, – rašoma ministerijos atsiųstame komentare.
Kas pakišo premjerą?
Valstybės vadovų dalyvavimas verslo misijose suteikia svorio jose vykstančioms verslininkų deryboms ir susitarimams. Kai kuriose šalyse laikoma, kad tai užtikrina valstybės paramą konkretiems projektams.
Premjeras A. Butkevičius kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija tokioje misijoje Kinijoje lankėsi lapkričio pabaigoje. Jis dalyvavo ir ceremonijoje, kai buvo pasirašytas KTE bei Pekino bendrovės memorandumas.
Tačiau premjero patarėja Evelina Butkutė – Lazdauskienė tikino, kad prieš vizitą į Kiniją Vyriausybė atstovai buvo informuoti tik apie valstybės įmonių ir įstaigų pasirašytus susitarimus.
„Susitikimus su Kinijos verslininkais turėjo ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai. Tad kokius susitarimus pasirašė privataus verslo atstovai, nei premjeras, nei kancleris nežinojo. O visi pasirašymai vyko vienas po kito, Ministrui Pirmininkui stovint ant scenos“, – komentavo patarėja.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Komunikacijos departamento direktorė Daiva Rimašauskaitė patvirtino, kad EI direktorius A. Koryznos pateikė prašymą į pasirašymo ceremoniją, kurioje dalyvavo premjeras, įtraukti KTE ir Pekino bendrovės memorandumo pasirašymą.
Tačiau į Vyriausybės kanceliarijai siųstą galutinę verslo misijos programą šio punkto nespėta įtraukti.
Daugiau skaitykite čia.
