Antradienį, lapkričio 24 dieną, Taline Europos inovacijų ir tinklų vykdomoji agentūra (INEA) ir bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail AS“ pasirašė susitarimą dėl Europos Sąjungos dotacijos greitojo geležinkelio „Rail Baltica“ pirmojo etapo plėtrai. CEF (angl. Connecting Europe Facility) dotacijos susitarimą pasirašė „RB Rail AS“ vadovė Baiba Rubesa ir INEA direktorius Dirk Beckers.
„Rail Baltica“ užpildys trūkstamą vietą Europos geležinkelių tinkle ir ES vidaus rinkoje pagerins susisiekimą tiek gyventojams, tiek verslui. Transeuropiniame transporto tinkle tai yra iš tiesų strateginis, bendro intereso projektas“, – sakė Šiaurės jūros ir Baltijos TEN-T koridoriaus koordinatorė Catherine Trautmann.
„Tai unikali galimybė pademonstruoti ir įrodyti, kad trys Baltijos šalys gali dirbti kartu, vieningai siekdamos bendro tikslo. „RB Rail“ užtikrins tinkamą projekto priežiūrą, siekiant užtikrinti skaidrų ir efektyvų projekto valdymą, taip pat gerą ir efektyvią verslo praktiką“, – sakė B. Rubesa.
„RB Rail AS“ yra centrinis „Rail Baltica“ projekto koordinatorius. Įmonei suteikti įgaliojimai gauti visą projekto finansavimą ir jį valdyti, laikantis taisyklių, taikomų finansavimo gavėjams visose trijose dalyvaujančiose šalyse – Estijos Ekonomikos ir Susisiekimo ministerijai, Latvijos Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos Susisiekimo ministerijai.
Be „RB Rail AS“, projekto įgyvendinimu užsiims Estijos techninės priežiūros tarnyba ir „Rail Baltic Estonia“, Latvijoje – įmonė „Eiropas Geležinkelių linijas“, Lietuvoje – AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Rail Baltica statyba“.
Pirmas etapas: Pasiruošimas ir „Rail Baltica“ statybos darbų pradžia
Dotacija yra skirta daliai „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo darbų: veikloms, pradėtoms 2015 metais, ir kurios turėtų būti baigtos iki 2020 metų pabaigos. Tai apima techninius tyrimus ir studijas, žemės ekspropriaciją, pirmuosius statybos darbų etapus, projektų valdymą, priežiūrą ir viešinimo priemones.
Tikslas yra užbaigti visus paruošiamuosius darbus (techninius planus, statybos leidimus, žemės įsigijimus) ir pradėti pirmuosius statybos darbus tam tikruose ruožuose Estijoje, išilgai centrinės geležinkelių linijos, Latvijoje – Rygos regione, bei ruože Kaunas-Panevėžys-Lietuvos/Latvijos siena.
„Rail Baltica“ Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje
Estijoje finansavimas bus naudojamas išsamiam techninio projekto planui visame geležinkelio ruože, įskaitant Talino ir Parnu keleivių stotis, Talino multimodalinį krovinių terminalą ir geležinkelių riedmenų techninės priežiūros depą, taip pat susijusius aplinkosaugos ir kitus tyrimus. Finansavimas taip pat numatytas krantinės ir geležinkelio pervažų bei susijusių infrastruktūros objektų statybų pradžiai.
Pirmas finansavimo etapas Latvijoje bus panaudotas Rygos centrinės traukinių stoties bei traukinių stoties tarptautiniame Rygos oro uoste techniniam projektui ir statybai, taip pat geležinkelio statybai tarp šių stočių ir žemės įsigijimams. Derinant 1520 mm ir 1435 mm traukinių vėžes ir sukuriant efektyvų pasikeitimą su kitais regioninėmis ir tarptautinėmis transporto linijomis, centrinė Rygos stotis taps tiek regioniniu, tiek tarptautiniu multimodaliniu transporto centru.
Pirmasis finansavimo etapas Lietuvoje bus panaudotas įgyvendinti tarpusavyje susietus projektus – trūkstamų geležinkelio jungčių statybą tarp naujai pastatytos europinio standarto 1435 mm pločio vėžės geležinkelio linijos (ruože nuo Lenkijos/Lietuvos valstybių sienos iki Kauno) ir Kauno intermodalinio terminalo, nuo kurio į Šiaurę bus tiesiama nauja atskira 1435 mm pločio vėžės geležinkelio linija. Susiję darbai taip pat apims būtinų dokumentų dėl privačios žemės eksproprijavimo paruošimą, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, techninio projekto geležinkelio linijai nuo Kauno iki Lietuvos/Latvijos valstybių sienos parengimą ir statybas dalyje ruožo Kaunas-Panevėžys-Lietuvos/Latvijos valstybių siena.
„Rail Baltica“: greitojo geležinkelio jungtis su Europa
„Rail Baltica“ projektas apima greitojo geležinkelio linijos nuo Talino iki Lietuvos/Lenkijos sienos statybą. Geležinkelio linijos plotis bus 1435 mm (Europos standartas), o keleiviniai traukiniai važiuos iki 240 km/h greičiu, tuo tarpu prekiniai traukiniai galės važiuoti iki 120 km/h greičiu.
„Rail Baltica“ atkurs tiesioginius ryšius tarp Baltijos valstybių ir Europos geležinkelio tinklų, taip pat sukurs sąlygas regionų integracijai – susiejant Taliną, Rygą, Kauną (su jungtimi Vilnių), Varšuvą ir Berlyną.
„Rail Baltica“ bus elektrifikuota viešojo naudojimo geležinkelio linija, sauganti aplinką ir moderni transporto forma. Linija itin sumažins krovinių gabenimą keliais, tuo pačiu mažindama taršą, sukeliamą motorinių transporto priemonių.
