I-asis Kauno fortas: tvirtovės dalis, kurią pasiglemžė gamta | Kas vyksta Kaune

I-asis Kauno fortas: tvirtovės dalis, kurią pasiglemžė gamta

R. Tenio nuotr.

I-asis Kauno tvirtovės fortas, pastatytas XIXa. pabaigoje sudarė pagrindinę miesto gynybos liniją jo puolimo atveju, tačiau po Pirmojo pasaulinio karo šis įtvirtinimas buvo paliktas likimo valiai.

Šis fortas buvo svarbus gynybinės atramos taškas ir buvo modernizuotas kelis kartus, tačiau karo metu jis nesugebėjo atlikti savo paskirties. Nors tai ir buvo vienas iš aršiausių pasipriešinimo taškų, įtvirtinimai nesugebėjo apsaugoti karių nuo stambaus kalibro artilerijos šūvių, kurie apgadino didelę dalį forto pastatų.

Įtvirtinimai, kuriems atrasti paskirtį buvo sunku

Lietuvai tarpukariu paskelbus nepriklausomybę, nauja valdžia nesugebėjo rasti būdų, kaip efektyviai išnaudoti šią Kauno tvirtovės dalį. Daugiau nei dvidešimt metų šis pastatas ir toliau buvo apleistas, kol 1935 m. kareiviai nepradėjo reikšti nepasitenkinimo dėl tuometinio mirties bausmės vykdymo proceso, kurį patiems kariams ir reikėdavo įvykdyti. Apsvarsčius alternatyvas, buvo nuspręsta mirties bausmę atlikti nuodingomis dujomis ir vykdyti ją nuošalioje vietoje, kam pirmasis Kauno fortas tiko kuo puikiausiai. 1937 m. liepą ten buvo įvykdyta pirmoji mirties bausmė nunuodijant dujomis.

Forto likimas Antrojo pasaulinio karo metais yra neaiškus, tačiau praėjus karui LTSR valdžia taip pat sunkiai surado paskirtį įtvirtinimams. Nepaisant iki dabar išlikusių gandų, jog ten buvo saugomas atominis užtaisas, pasak Kauno tvirtovės septintojo forto direktoriaus Vladimiro Orlovo, nieko panašaus ten būti negalėjo. Pirmasis fortas buvo naudojamas sandėliavimo tikslais, jei tiksliau, ten buvo laikomas žibalas, konstatavo V. Orlovas.

Ką daryti su išlikusiais griuvėsiais?

Šiuo metu tai, kas liko iš šio įtvirtinimo, taip ir neturi aiškaus plano, kas bus toliau. Neseniai Kauno miesto ir rajono savivaldybės bei viešoji įstaiga „Kauno tvirtovės parkas“ pasirašė ketinimų protokolą, kuriame įsipareigojo kurti ir prižiūrėti Kauno tvirtovės regioninį parką. Pasirašyme dalyvavęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pabrėžė, jog pagrindinis uždavinys – užtikrinti saugumą Kauno tvirtovės teritorijoje, juk būtent pirmajame forte 2008 metais mergaitei paspyrus buteliuką su neaiškiu skysčiu įvyko sprogimas.

Tačiau ar šiai tvirtovės daliai tikrai reikia pilnos rekonstrukcijos? V. Orlovo nuomone, atnaujinti fortus kompleksiškai – neįmanoma, o ir daugelio muziejų apie tą patį nereikia. Kaip jau buvo minima antraštėje, šis fortas yra beveik visiškai pasiglemžtas gamtos. Visi betoniniai keliai yra užaugę žole, pastatų viduje žiemoja drugiai bei šikšnosparniai, už kurių sunaikinimą yra baudžiama pinigine bauda. Šiuo metu pirmajame forte yra daugiau nei keli šimtai žiemojančių šikšnosparnių, todėl visi smalsuoliai, kurie ketina leistis į šį įtvirtinimą, privalo atminti, jog negalima gyvūnų žadinti, nes žiemą pabudę šikšnosparniai žūva.

„Kas vyksta Kaune“ redakcija primena, jog šis įtvirtinimas yra padidinto pavojingumo objektas, todėl pasiryžus tyrinėti šį objektą nepatariama eiti vienam ar landžioti pro atviras angas. Taip pat šalia pagrindinio įvažiavimo į fortą gyvena žmonės, kurie augina šunis.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA