Aplinkos ministerijoje pirmadienį buvo pristatyta galutinė ataskaita dėl pasiūlymų apmokestinti transporto priemones Lietuvoje, taip siekiant mažinti jų keliamą taršą.
Taigi jau greitai Lietuvoje gali atsirasti naujas mokestis.
Keturi naujo mokesčio variantai
Apie keturis pasiūlymus, kaip apmokestinti automobilius Lietuvoje, GRYNAS.lt papasakojo tyrimą atlikusios bendrovės „BGI Consulting“ Ekonomikos ir finansų skyriaus vadovas Edvinas Bulevičius.
„Pagrindinis tikslas buvo išnagrinėti užsienio šalių praktiką, kad galėtume pritaikyti geriausią variantą Lietuvai. Mes nagrinėjome septynių Europos sąjungos šalių praktiką, žiūrėjome, koks automobilių taršos mokestis yra tose šalyse, kaip jis apskaičiuojamas. Pagrindinis tokio mokesčio tikslas yra mažinti automobilių taršą“, – aiškino E. Bulevičius.
Pašnekovo teigimu, svarstytos keturios alternatyvos. Pagrindiniu kriterijumi pasirinktas CO2 kiekis. Kaip papildomas kriterijus įtrauktas kuro tipas. Tai reiškia, kad skirtingai turėtų būti apmokestinami benzininiai ir dyzeliniai automobiliai. Siekiant sumažinti neigiamą socialinį poveikį yra nustatomas pereinamasis laikotarpis (2016–2021 metai). Antras variantas būtų toks pats mokestis tik be pereinamojo laikotarpio.
Taip pat mokestį galima būtų sieti su automobilio kubatūra. Kaip papildomas tarifo kriterijus įtraukiamas kuro tipas. Ši alternatyva paprasčiausia ir labiausiai suprantama mokesčių mokėtojams.
Ketvirtas variantas, pasak studijos rengėjų, mokestį sieti su euro emisijos klase, kaip papildomus kriterijus įtraukiant kuro tipą ir variklio tūrį. T. y. tarifas yra grindžiamas vidutine tam tikros klasės automobilių tarša.
Gali tekti pakloti 300 eurų
„Siūlėme ir konkrečius tarifus, kurie galėtų būti taikomi, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. Benzininiams automobiliams būtų nuo 0 iki 160 eurų, o dyzeliniams automobiliams yra mokestis didesnis, nes jie yra taršesni. Jis svyruoja nuo 0 iki 300 eurų. Tokie yra mokesčiai perskaičiuoti į mūsų pragyvenimo lygį, be to, mūsų viešojo transporto sistema nėra taip gerai išvystyta, kaip kitose šalyse. Į tai irgi buvo atsižvelgta“, – sakė E. Bulevičius.
Pašnekovo teigimu, labiausiai remtasi buvo Didžiosios Britanijos ir Švedijos patirtimi: „Šios šalys geriausiai atitinka tiek Europos komisijos rekomendacijas dėl mokesčio formulavimo, tiek šis mokestis ten yra seniai taikomas, yra atlikti tyrimai dėl jo naudingumo ir panašiai. Šios dvi šalys mums pasirodė kaip tinkamiausios, žinoma, tų šalių modelis pritaikomas Lietuvos situacijai ir kas labai svarbu, kad tarifai perskaičiuojami prie mūsų pragyvenimo lygio.“
Specialistas aptarė kaimyninių šalių patirtį: „Latvijoje mokestis buvo įvestas nelabai seniai, Estija yra viena iš tų retų šalių, kuri tokio mokesčio neturi. Žiūrint į bendrą Europos Sąjungos situaciją, 22 šalys turi automobilių naudojimo mokestį. Europos Komisija šiek tiek kritikuoja Lietuvą ir teigia, kad toks mokestis mums būtų reikalingas.“
Pasak pašnekovo, naujas mokestis turėtų būti vertinamas ne tik kaip prievolė: „Mokestis veikia taip, kad spartėja automobilių parko atsinaujinimas, mažėja didelių automobilių, daugėja mažesnių, jie yra mažiau taršūs. Visuomenei iš to yra nauda, nes surinktos pajamos gali būti panaudojamos aplinkosauginių priemonių gerinimui, viešojo transporto gerinimui, transporto sistemos tvarkymui.“
Aplinkos ministerija teigė, kol kas jokių išvadų daryti negalinti, nes dar nėra pilnai susipažinusi su specialistų pateiktais pasiūlymais.
Jos išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad pristatyme dalyvavo Aplinkos, Finansų, Susisiekimo, Energetikos, Užsienio reikalų, Ūkio ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos ir tyrimą atlikusios UAB „BGI Consulting“ atstovai.
Ekspertai pateikė keturis galimus efektyvius transporto priemonių apmokestinimo variantus. Tyrimo rezultatai naudotini kaip pagrindas rengiant pasiūlymus dėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, kuris reglamentuoja taršos šaltinių apmokestinimą ir tik iš dalies įgyvendina „teršėjas moka“ principą, pakeitimo.
„Siekiant parengti galimas transporto priemonių apmokestinimo alternatyvas, tyrimo metu išanalizuotos tarptautinėje praktikoje taikomos apmokestinimo sistemos ir papildomos priemonės, skatinančios naudoti mažiau taršias transporto priemones. Alternatyvos vertintos aplinkosauginiu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu. Geriausiai alternatyvai nustatyti taikytas sąnaudų ir naudos analizės metodas”, – teigiama pranešime.
