Išgirdus vieną iš keturių Lietuvos regionų – Žemaitiją, pirmiausia mintys nukrypsta į pajūrį, kur buvo kita tarmė ir šiek tiek kitokia lietuvių kultūra. Tačiau istorikas pasakoja, kad Kauną taip pat galima vadinti Žemaitija, nors ir skiriasi kalbos ir kultūros aspektai.
Įprasta manyti, jog Kaunas – tai Lietuvos širdis ir priskiriamas Aukštaitijai. Nacionalinės ekspedicijos „Nemunu per Lietuvą“ dalyvis profesorius Alfredas Bumblauskas perkrato istoriją iš pagrindų ir teigia, jog Kauną galima laikyti Žemaitijos pradžia.
„Vytautas savo laiku paaiškino, kas yra Lietuva. Kas gyvena aukštai yra aukštaičiai, o žemai – žemaičiai. Žemai yra tas, kas teka vandeniu žemyn, kitaip sakant, žemaičiai yra upe žemyn. Vilnius yra aukštai, tačiau Kaunas yra Nerimi žemyn ir kur ji įteka? Vadinasi kažkur prie Kauno yra tikrosios Žemaitijos pradžių pradžia. Aukštaitija yra kažkur aukščiau, palei Vilnių, o čia jau Žemaitija“, – dėstė istorikas prof. A. Bumblauskas.
Kiti nacionalinės ekspedicijos dalyviai nesutiko su istoriko pasakymu, tvirtindami, jog žemaičiai išsiskiria kalba bei kultūra. Juk ne veltui yra kuriami įvairūs pasisakymai apie regionų žmones. Tai, kas tinka tikram žemaičiui, niekaip netinka kauniečiui.
Profesorius sutinka, jog Kaunas išsiskiria savo kultūra, taip netilpdamas į jokius rėmus, tačiau pabrėžia, jog kauniečiai – ne tarminiai žemaičiai.
