Palei Nemuną keliaujam į Zapyškį, kur pasivaikščioti su visa šeima yra tikras malonumas. Atvykus pasitinka Nemuno krantai, ramybė ir jaukumas, kuris tai reikalingas nuo didelio miesto šurmulio pavargusiems žmonėms.
Šį kartą riedame kairiuoju Nemuno krantu, Šakių pusės link. Tačiau į Šakius šį kartą neužsukame ir apsistojame Zapyškyje. Miestelis nedidelis, tad dvelkia jaukumu. Šalikelėse lieka senoviniai nameliai, o mes pasukame prie Senosios Zapyškio bažnyčios.
Pačioje krantinėje stūkso dar 1578-ais metais pastatyta bažnytėlė. Raudonų plytų šventykla pasižymi kuklumu, mat aplink nėra jokių ištaigių šventorių, kryžių ar kitų elementų. Aplink bažnytėlę nupjauta žolė ir jau šimtmečius auga ąžuolas. Tokia vieta tik ir kviečia prisėsti, pasigrožėti Nemuno tėkme ar pasidaryti šeimos iškylą.
Jaukiam pasisėdėjimui, visai netoli Senosios bažnyčios, yra įrengta pavėsinė bei suoliukai visai ant Nemuno kranto. Iš šios vietos matosi du upių tėvo vingiai. Be to, įrengta prieplauka, kurioje gali švartuotis nedideli laiveliai. Kas turi savo laivelius, ties bažnyčia juos gali įleisti į vandenį, nes yra padarytas privažiavimas tiesiai prie Nemuno.
Jauki aplinka nesibaigia ties Senąją Zapyškio bažnyčia. Tolėliau nuo krantinės praėjusią savaitę buvo atidengtas paminklinis suolelis šio krašto nepriklausomybės kovų Vyčio kryžiaus kavalieriams ir savanoriams atminti, tad po ilgų pasivaikščiojimų čia galima kojeles pailsinti.
Be to, panašu, jog ir patys vietos gyventojai stengiasi puoselėti Zapyškį. Vos įvažiavus į miestelį, pasitinka gėlių medžiai bei vazonai, puošiantys pakeles. Tad tai tik sustiprina jaukumo pojūtį, kuris tęsiasi visą buvimo Zapyškyje laiką.
Tikslesnį kelią iki Zapyškio galite rasti čia.
