Vis dažniau pradedama Užgavėnes švęsti bendruomenės erdvėse. Tačiau nors ši šventė atgyja ir suburia vietos žmones, visgi, jos tradicijos nyksta, mat vis mažiau persirengusių vaikų užklysta į kaimynų namus.
Pastebima, jog vis dažniau žiema iš kiemo varoma įvairiose miesto vietose. Šeštadienį atšventus Užgavėnių šventę Rumšiškėse, šiandien čigonai, raganos ir velniai kvietė kauniečius susiburti įvairiose miesto vietose. Štai jau ne pirmus metus Užgavėnės švenčiamos Čečėnijos aikštėje. Čia vietos bendruomenės nariai ne tik šoko, dainavo, uždegė simbolinę Morę, bet taip pat smagiai leido laiką.
Šiais metais Dainavos gyventojai taip pat nusprendė išvaryti žiemą, tad susirinko Draugystės parke. Gyventojai atsinešė blynų ir vieni kitus vaišino. Vyko įvairios estafetės ir žaidimai, tad geros nuotaikos netrūko ir čia. Šiandien planuojama Užgavėnes atšvęsti dar keliose Kauno miesto erdvėse.
Nyksta gilios tradicijos
Šiandien tikroji Užgavėnių diena. Nuo šio antradienio prasideda Gavėnia, tai reiškia, jog pradedame laukti Šv. Velykų. Lietuviai turi gražias Užgavėnių tradicijas. Tai ne tik Lašininio ir Kanapinio kova, žiemos varymas iš kiemo, Morės deginimas, bet taip pat ir persirengėlių šventė, tačiau persirengėliai švenčia tik bendrose erdvėse, o į namus užsuka retai.
Seniau čigonai, žydai, velniai ar dar kitokie persirengėliai per Užgavėnes dažnai pabelsdavo į kaimynų duris ir paprašydavo blynų, pinigų ar bent jau gero žodžio. Išsidabinę persirengėliai negailėdavo pažerti įvairių eilėraščių, pasakymų, kad tik ką nors gautų.
Deja, kauniečiams ši graži tradicija jau beveik neegzistuoja. Atėję pasižiūrėti uždegtos Morės, gyventojai tikino, jog vaikai pas juos nebeužeina.
„Kasmet pasiruošiu šiai šventei: prikepu blynų, nusiperku saldainių, tačiau mažųjų čigoniukų jau kuris laikas nesulaukiu. Kartais ateina keli vaikai, kartais iš vis pastangos nueina veltui“, – kalbėjo garbaus amžiaus Dainavos gyventoja Irena.
Kitas kaunietis, atvedęs vaiką į Dainavos parką, kur vyko Užgavėnių šventė, tikino, jog jo vaikas pats nenori persirengęs eiti prašyti saldainių. Anot pašnekovo, vaikui smagiau namuose, o jis ir jo žmona per daug neskatina vaiko švęsti Užgavėnes, kaip kad buvo daroma seniau.
Vis dažniau pastebima, kad vaikai labiau linkę persirengti ir pas kaimynus eiti per amerikietiškąją šventę – Heloviną, o lietuviška šventė jiems atrodo mažiau patraukli.
