Kauno Civilinės metrikacijos skyriaus specialistai baigia suvesti praėjusių metų statistiką. Galima pastebėti, kad dauguma rodiklių yra geresni, nei 2013 metais.
Tačiau yra ir nerimą keliančių aspektų. Vienas svarbiausių – nepaliaujamai didėjantis ištuokų skaičius.
Daugiau gimė, mažiau mirė
Skaičiuojama, kad pernai Kauno Civilinės metrikacijos skyriuje iš viso sudaryti 14 884 įrašai. Tai yra 638 vienetais daugiau nei 2013 metais. (14 246).
Bene labiausiai džiugina augantis gimstamumas – pernai Kaune įregistruotas 4051 mažylis. Tai yra 74 vaikučiais daugiau, nei 2013 metais. Beje, iš šio skaičiaus pakankamai nemaža dalis mažylių gimė ir užsienyje.
„Iš bendro 4051 įrašytų gimimo įrašų skaičiaus, 632 naujagimiai gimę užsienio valstybėse, kai vienas iš tėvų ar abu tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Lietuvos Respublikos piliečių vaikų gimstamumas didžiausias yra Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Airijoje ir Vokietijoje“, – DELFI teigė Kauno Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Agnė Augonė.
2013 metais mažėjo mirties atvejų – pernai Anapilin iškeliavo 4015 kauniečių. 72-iem mažiau, nei 2015 metais. Tiesa, teigti, kad Kauno gyventojų skaičius augo negalima, nes Civilinės metrikacijos skyrius neturi duomenų, apie emigravusius ar iš Kauno miesto išsikėlusius gyventojus.
Pernai augo ir santuokų skaičius. Pernai aukso žiedus sumainė 2322 poros. Tai yra 191-a santuoka daugiau, nei užpernai. Tačiau daugėja ir ištuokų skaičius – pernai iširo 1459-ios šeimos. Tai yra 131 ištuoka daugiau, nei 2013 metais.
2013 metų Kauno Civilinės metrikacijos skyriaus statistika (skliausteliuose – 2013 metų rodikliai):
Gimimai – 4051 (3977)
Santuokos – 2322 (2131)
Ištuokos – 1459 (1328)
Mirties atvejai – 4015 (4087 mirtys).
Vardų įvairovė
A. Augonė sako, kad šiuo metu tėveliai retai vaikams suteikia anksčiau labai populiarius, istorinius vardus – Gedimino, Mindaugo vardai tampa retenybe.
„Berniukams dažniausiai tėvai suteikia Mato, Emilio, Luko, Beno vardus. Beje, tik retsykiais buvo prisimenami anksčiau buvę labai populiarūs Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardai. Pernai iš lietuviškų vardų dažniausiai minėtas Vakaris, rečiau – Reigardas, Ąžuolas. Iš senesnių vardų vaikui pasirinktas, ir ne vienu atveju, Antano vardas“, – sako A. Augonė.
Tarp mergaičių vardų galime rasti ir modernių, ir senovinių vardų.
„Mergaičių vardyne taip pat mažokai lietuviškų vardų pernai aptiktume. Dažna naujagimė pavadinta Emilija, Lėja ar Elze, rečiau – Smilte, Urte. Tačiau turėjome ir Agotą, ir Teofilę. Beje, šiais metais jau du Vincentus įregistravome, galbūt vėl į madą ateina seni vardai?“, – sako specialistė.
A. Augonė sako, kad tėvams siūloma gerai apgalvoti, kokį vardą išrinks savo atžalai.
„Kai pasirenkamas nelabai įprastas ar skambantis taip, kad, tarkim, gal kam paskui kelsiantis pagundų pašiepti vaiką vardas, mėginam patarti tėvams, kad neskubėtų, pagalvotų. Tarkim, gali kilti abejonių, ar Luanos arba Noelio vardas „pritaps” mūsų lietuviškoje kasdienybėje? Bet galiu užtikrinti, panašiais atvejais tėvams primygtinai niekas nieko nesiūlo ir savo nuomonės neperša. Kaip jie nori, taip savo mylimą vaiką pavadina. Jų valia rinktis“, – sako A. Augonė.
