Kauno medikams teko itin sudėtinga užduotis – išgelbėti besilaukiančią moterį, kuri atitiko tris faktorius, dėl kurių galėjo mirti. Po valandos širdies masažo bei daugiau nei 20 donorų kraujo perpylimų, gimdyvė išgyveno, tačiau kūdikio medikams išgelbėti nepavyko. Dabar moteris sveiksta ir dėl medikų profesionalumo, ateityje galės vėl bandyti susilaukti naujagimio.
Sausio 5 d. Kauno klinikų Gimdymo skyriuje išgelbėta gimdyvė, kuriai diagnozuota itin reta komplikacija. Embolija vaisiaus vandenimis (EVV) yra staigi ir pavojinga gimdymo komplikacija, kai pro placentos kraujagysles į motinos kraujotaką patekę vaisiaus vandenys sukelia ūminį širdies nepakankamumą, gimdos atoniją, kraujo krešėjimo sutrikimą ir masyvų kraujavimą.
Kauno klinikų Akušerijos ginekologijos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas prof. Kęstutis Rimaitis pasakojo, kad šis potencialiai fatališkas atvejis baigėsi gerai dėl greito sureagavimo ir darnių multidisciplininės komandos veiksmų. „Didžiausias stebuklas, kad dabar turime sveikstančią moterį. Ir kad jai neliko jokių liekamųjų neurologinių reiškinių po tokios sunkios komplikacijos“, – džiaugėsi prof. K. Rimaitis. Svarbiausia buvo tinkamai įvertinti situaciją ir laiku sureaguoti kokybiškais ir adekvačiais veiksmais.
Praėjusios savaitės pirmadienio rytą iš kitos sveikatos priežiūros įstaigos į Kauno klinikas atvežta gimdyvė, kurios įsčiose vaisius buvo nebegyvas. Kauno klinikose veikiantis vienas iš dviejų Lietuvos perinatologijos centrų garantavo aukščiausio lygio medicinos pagalbą, be kurios ši istorija nebūtų pasibaigusi laimingai.
Prof. K. Rimaitis negaili pagyrų kolegoms, padėjusiems išgelbėti gimdyvę. Gimdymo skyriaus vadovo prof. Mindaugo Kliučinsko, gydytojos akušerės ginekologės Laimos Bagušytės ir anesteziologo reanimatologo Sergej Istigečev ypatingos skubos tvarka atlikta cezario pjūvio operacija buvo sėkmės garantas, gelbstint sunkios būklės pacientę. Didžiausias laimėjimas, kad gimdos atonijos atveju gydytojai akušeriai ginekologai nusprendė atlikti gimdos kompresines siūles. Jos padėjo išvengti nukraujavimo dėl gimdos atonijos ir dramatiško kraujo krešėjimo sutrikimo bei leido išsaugoti gimdą šiai jaunai moteriai. Anesteziologijos klinikos vadovas prof. Andrius Macas padėjo komandai atlikti retos komplikacijos diferencinę diagnostiką ir operatyviai pradėjo invazinę gyvybinių funkcijų stebėseną.
Jaunos moters nebūtų pavykę išgelbėti ir be Kauno klinikų Kraujo centro tiekiamo donorų kraujo. Kaip teigė gydytoja transfuziologė Diana Remeikienė, prireikė net 22 donorų kraujo komponentų, kad būtų kompensuotas moters netekto kraujo kiekis ir normalizuotųsi kraujo krešėjimas.
„Kriziniais atvejais, kai netikėtai ant plauko pakimba žmogaus gyvybė, suvaldyti emocijas ir nedelsiant imtis teisingų veiksmų yra tikrai nepaprasta. Šį kartą visai komandai tai pavyko puikiai, dėl to turime dar vieną išgelbėtą gyvybę“, – teigė Akušerijos ginekologijos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas.
Be stebuklus darančių specialistų rankų iš mirties gniaužtų gimdyvę ištraukti padėjo ir moderni medicininė įranga. Jau trečius metus Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinika naujus medicinos aparatus įsigyja iš Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšų. Projektas „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“ per pastaruosius dvejus metus leido už beveik 29 mln. Lt. nupirkti modernios medicininės technikos 23 Lietuvos ligoninėms. Iš viso planuojama nupirkti medicinos įrangos už daugiau nei 50 mln. Lt. Šveicarų parama Lietuvai ypač svarbi, nes leis kiekvienai mamai ir naujagimiui suteikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
