Viena iš pagrindinių jaunuolių susitikimų vietų – Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, dar kitaip vadinamas soboru. Jau kelios kauniečių kartos soborą laiko vienu iš Kauno simbolių, mat greitu metu šis pastatas švęs 120-ąsias metines.
XIX amžiuje įrenginėjant Kauno miesto gynybinius fortus, buvo pradėtos ir soboro statybos. Projekto autorius ir statybos darbų vykdytojas – karo inžinierius, papulkininkis Konstantinas Limarenka. Pažymėtina tai, jog statant šventovę, pirmą kartą Lietuvoje sumontuotas 16,3 m skersmens gelžbetoninis kupolas. Statinys iki Pirmojo pasaulinio karo priklausė Rusijos imperijos karinėms žinyboms.
1915 m. vokiečiams užėmus Kauną, neo-bizantinio stiliaus pastate vyko liuteronų pamaldos. Dar kiek vėliau soboras tapo meno galerija. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, pastatas perduotas Kauno arkivyskupijai. Paprastai soboru vadinama stačiatikių šventovė, tačiau nuo 1992 metų čia vyksta katalikiškos apeigos, o „soboro“ pavadinimas kauniečių lūpose išliko toks pat.
Dabar soborą ypatingai pamėgęs Kauno jaunimas. Dažnai jaunuoliai įsitaiso bažnyčios prieigose, susitinka su draugais, nes nuo čia ne tik puiki erdvė susitikimams, nes lengva pastebėti vieni kitus, bet taip pat atsiveria kelias į Laisvės alėją.
