Pokalbis su dr. Vytautu Jokužiu, UAB „Elinta“ generaliniu direktoriumi, įkvepia svajoti. Įmonės, kurios siūlomi produktai išsiskiria originalumu ir žvilgsniu į ateitį, vadovui, svajonių įgyvendinimas – kasdienybė. Praėjusiais metais UAB „Elinta“ pasirašė sutartį su KTU. Sutartimi užtvirtintas bendradarbiavimas, kuris, anot pašnekovo, vyksta jau seniai. Pavyzdžiui, pernai įmonė dalyvavo projekte „ATVERK – ateities verslo komanda“, kuriame kartu su KTU studentais buvo kuriamas vienas iš ateities projektų – elektromobilis. Apie tai kviečiame skaityti Aldonos Steponavičiūtės, ktu.lt, straipsnyje.
Vadovaujate spaudoje vadinamai pavyzdinei aukštųjų technologijų įmonei. Kokia Jūsų sėkmės paslaptis?
Nepavadinčiau to sėkme. Kai man sako, kad mūsų įmonė – inovatyvi, aš atsakau, kad kiekviena įmonė norėdama išlikti turi būti inovatyvi. Galbūt vieni ryškiau matosi, kiti – mažiau. Manau, kad mes ryškiau matomės ne dėl verslo, o dėl fantazijų. Pavyzdžiui, kažkada fantazavome apie batų pasimatavimą per atstumą, kad neparsisiųstum netinkamų batų internetu. Taip gimė trimačio vaizdo skeneris. Tiesa, jis dabar naudojamas ne Lietuvos, o Belgijos prekybos centruose. Tiesiog šaunu tokius įdomius dalykus daryti.
Smagu, kad įmonėje yra vietos tokių fantazijų įgyvendinimui.
Mes sėkmingai valdome kitą verslą, todėl galime sau leisti šiek tiek pafantazuoti. Negalvojame vien apie pinigų uždirbimą; šiandien žiūrime, kas bus rytoj, už metų, už dešimtmečių ir stengiamės tą sritį vystyti. Taip gyvenimas tampa turtingesnis. Visą gyvenimą juk ne tik dirbi, bet ir gyveni. Jeigu kas pasiūlytų kasti griovį – iš ryto iškasi, vakare užkasi – ir mokėtų už tai labai gerai, tikriausiai ir Jūs nesiimtumėte tokio darbo. Man patinka tie darbai, kurie keičia pasaulį. Esu įsitikinęs, kad kai kurie mūsų darbai keičia ateitį.
Jei jau apie tai prakalbome – Jūsų įmonė laimėjo inovacijų prizą už elektromobilį Elinta IQ. Ar manote, kad elektromobiliai – tai ateities transportas?
Be jokios abejonės. Vienareikšmiai. Dėl vieno dalyko, kuriuo elektromobilis skiriasi nuo benzininio automobilio – energijos sunaudojimo naudingumo koeficiento. Garo variklio naudingumas yra 4,5 proc., benzininio automobilio – 25 proc., dyzelinu varomo – 30 proc., o elektromobilio – 90 proc. Pagrindinė elektromobilių problema yra atstumas. Tačiau jau dabar sukurtos baterijos, leidžiančios nuvažiuoti ilgus atstumus. Vidutiniškai, po išradimo paskelbimo, gamyba prasideda po 10 metų. Maždaug tada turėtų išpopuliarėti elektromobiliai.
Jūs ir pats vairuojate elektromobilį?
Taip, čia atvykau elektromobiliu. Labai patogu, nereikia mokėti už stovėjimą. Elektromobiliams net leidžiama važiuoti autobusams skirtomis eismo juostomis. Elektromobilių vairuotojų Lietuvoje – labai mažai, vos keliasdešimt.
Koks yra tas elektromobilio vairuotojas?
Šiandien ar rytoj? Šiandien – tai keistuolis, kuris domisi švaria energija, turtingas žmogus. Tai – toks vairuotojas, kuris susitaiko su elektromobilio keliamais nepatogumais vien dėl to, kad saugotų gamtą. Rytoj, jei būsi turtingas, pirksi benzinu ar dyzelinu varomą automobilį, kurio naudingumo koeficientas yra tik 30 proc. Juk ir šiandien Ferrari vairuotojas tikrai nesirūpina, kad jo automobilis 100 km sunaudoja 40 l kuro. O elektromobilį rytoj pirks tas, kuris taupo. Elektromobilyje nėra filtrų, nėra tepalo, beveik nieko jame nėra. Jis beveik negenda. Be to, kam nepatinka vairuoti? O vairuoti be degalų – dar smagiau! Visi kiti švaisto energiją, šildo radiatorių, kaitina vandenį ir viso miesto orą. Sustato tūkstančius automobilių ir degina degalus, o juk tai iš tikrųjų – niekam nereikalinga. Tau tereikia nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Ekonomistų kalba kalbant, elektromobilis yra daug pigesnis automobilis, o iš inžinerinės pusės – daug paprastesnis. Elektromobilis – mano sūnaus, KTU studento projektas. Neįsivaizduoju, kad studentai galėtų sukurti benzininį automobilį, tai labai sudėtinga. Elektromobilis atspindi progresą. Štai, dabar aš turiu 64 GB kortelę fotoaparate, o prieš 15 metų net 1 GB kietasis kompiuterio diskas buvo fantastika!
Praėjusiais metais pasirašėte bendradarbiavimo sutartį su KTU. Kuo Jums, kaip verslininkui šis bendradarbiavimas svarbus?
Aš labai suinteresuotas čia išleidžiama „produkcija“ – inžinieriais. Man rūpi, kad ji būtų kuo geresnė, nes aš tiesiogiai ją vartoju. Juk jei perkate duoną, Jums svarbu, kad ji būtų skani, ilgai nepelytų, neturėtų kenksmingų priedų. Universiteto studentai – įmonės duona. Bendradarbiavimas – tai investicija į ateitį, į būsimus specialistus.
Kuo įmonei gerai įdarbinti jaunus specialistus?
Na, jaunimas visada geriau už išeinančiuosius. Nieko nepadarysi, progresas vyksta. Jaunimas mąsto kitaip, yra aktyvesni, labiau stengiasi.
Kitaip tariant – jaunimas jums atneša naujas idėjas?
Ir taip, ir ne. Štai, elektromobilio idėja pasiūlė mano sūnus. Tačiau apskritai visas projektas per sudėtingas studentams. Jaunimas reikalingas ne tik šviežioms idėjoms „gaminti“. Yra tokių darbo vietų, kuriose reikia dirbti tam, kad įgytum darbo patirties. Geriau kai naujas idėjas vysto patyrę inžinieriai, nes studentams kartais trūksta tam žinių. Tačiau, kartu sudėjus jauno studento iniciatyvą ir inžinieriaus patirtį, galima gauti tikrai neblogą produktą.
Ką vertinate, priimdamas žmogų į darbą?
Svarbiausia – paties žmogaus nusiteikimas, aktyvumas ir noras dirbti. Praktinių žinių retai kuris pradedantysis turi. Todėl man daug svarbiau yra žmogaus nusiteikimas – ar jis yra pozityvus, ar žmogus realiai žiūri į pasaulį. Pavyzdžiui, neretai kandidato aš klausiu: ,,Koks atstumas nuo Kauno iki Berlyno?“, ,,Koks atstumas nuo Mėnulio iki Žemės?“, ,,Kas Kauno meras?“, ,,Kas Lietuvos Prezidentas?“ Kad ir kaip būtų keista, yra tokių, kurie nežino. Žmogui, kuris iš viso negyvena visuomeniško gyvenimo, labai sunku bus ką nors pasiekti ir kuo nors tapti.
Kaip rasti savo svajonių profesiją?
Pirmiausia, reikia mokytis. Nieko neatrasi, neturėdamas žinių. Be to, reikia ieškoti tų žinių, kurios labai patinka. Jeigu tai atrasi, gali atrasti ir savo gyvenimo sritį. Darbas nėra veikla, besitęsianti nuo 8 iki 17 valandos, kai, atidirbus tas valandas, prasideda gyvenimas. Mano nuomone – ateini į darbą, ir pradedi gyventi. Visą dieną kuri, darai, kas tau patinka, kas tave ,,veža“. Ir tada – po metų, po dvejų, po penkerių – tau tikrai pasiseks. Esu tuo tvirtai įsitikinęs.
