Find us on Google+

Kauno miesto bendrajame plane brėžiamos dešimtmečio vizijos

Kaunas iš viršaus
Kaunas iš viršaus. Bing Maps nuotr.

Kauno miesto savivaldybės įmonė „Kauno planas“ parengė naujojo miesto bendrojo plano koncepciją. Visas planas bus baigtas 2013 metais.

Pirmasis naujo bendrojo plano koncepcijos pristatymas surengtas Kauno architektų sąjungoje, kur susirinko Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariai, architektai, bendruomenių atstovai, politikai.

„Kauno plano“ direktorius Gediminas Šinkūnas sakė, kad rengiant ankstesnius bendruosius planus būdavo tikimasi nuolatinio miesto gyventojų skaičiaus augimo, todėl planuota daug pusę milijono gyventojų turintiems didmiesčiams būdingų sprendinių.

„Dabar tokio optimizmo nėra, iš ankstesnių stambių sprendinių įgyvendinta palyginti nedaug: nutiestos Marvelės, H. ir O. Minkovskių gatvės, Europos prospektas, baigtas M.K.Čiurlionio tiltas“, – prieš 2013-2023 metų bendrojo plano koncepcijos pristatymą kalbėjo direktorius.

Viena iš koncepcijos autorių, architektė Dovilė Dimindavičiūtė akcentavo, kad bendrojo plano koncepcijoje nenumatoma intensyvi teritorinė miesto plėtra: „Pokyčiai bus vykdomi pertvarkant vidines miesto teritorijas. Planuojama, kad Kaunas toliau bus kompaktiškas miestas“.

Parengtoje koncepcijoje miestas skirstomas į zonas pagal vyraujantį žemės naudojimo tipą. Dėl nepalankių demografinių tendencijų didelių permainų nenumatoma: ankstesnėse vietovėse toliau lieka nuo seno buvusios pramonės, gyvenamosios, žaliosios zonos. Siūloma padidinti tik Centro teritoriją iki geležinkelio stoties ir M. K. Čiurlionio tilto prieigų. Didžiausia pramonės koncentracija numatoma Palemone, Taikos prospekto pabaigoje. Sekančiame plano etape bus nustatyta, kokio aukštingumo ir intensyvumo užstatymai bus leistini miesto zonose.

Transporto sritis bendrajame plane numatyta bendrovei „Urbanistika“. Jos atstovas, susisiekimo inžinierius Marius Noreika pastebėjo, kad Kaunas nėra labai tankiai apgyvendintas. Žmonių tankumas siekia 2100 žmonių/kv. km.. Daugumoje Europos miestų šis rodiklis siekia 2500 – 5000 žmonių. Viešojo transporto efektyvumas geriausias, kai tankumas yra nuo 2500 gyventojų/kv. km. Be to, labai daug kauniečių išsikelia gyventi į priemiesčius.

„Tai dar labiau skatina automobilizaciją, nes persikėlę gyventi į užmiestį, žmonės važinėja dirbti į miestą“, – aiškino M. Noreika.

Pasak jo, būtina didinti viešojo transporto vaidmenį, plėsti susisiekimo būdus vandeniu, dviračiais. „Mūsų apklausos duomenimis, šiuo metu tik 1 proc. kauniečių į darbą vyksta dviračiais, Vakarų Europoje šis rodiklis siekia 12 proc. Todėl reikia plėsti dviračių takų tinklą“, – teigė M. Noreika.

Taip pat siūloma užbaigti aplinkkelių sistemą. Jau seniai yra planuojama tiesti aplinkkelį netoli Kauno marių. Tačiau Susisiekimo ministerija šį projektą vis atideda ateičiai.

Nors, kaip minėta, mieste gausėja lengvųjų automobilių, bet tankus gatvių tinklas dar leidžia išvengti didelių spūsčių. Tačiau galvojama ir apie dar geresnį gatvių pralaidumą.

„Nuo senamiesčio dalį srauto atitrauktų Kėdainių tiltas. Intensyvus srautas M. K. Čiurlionio tiltu parodė, kad šie objektai laukiami ir duoda didelę naudą“, – tvirtino M. Noreika.

Dėl to bendrojo plano koncepcijoje liko Kėdainių tiltas, sujungsiantis Marvelės ir Brastos gatves. Yra paskaičiuota, kad Jurbarko gatvėje, ties Vilijampolės tiltu, eismo intensyvumas jau pirmaisiais metais sumažėtų 35 proc., o ties Aleksoto tiltu – 25 proc.

Pristatymo metu kai kurie architektai teiravosi, kodėl nenumatytas seniai planuotas tiltas per Nemuną iš Birštono gatvės. Taip pat neminima ir dar tarpukariu iškelta idėja išrausti tunelį po Žaliakalnio šlaitu. Jis jungtų Birštono gatvę su P. Vileišio tilto prieigomis. Tada Šv. Getrūdos gatvė atsigautų nuo didelių transporto srautų, ji taptų patraukli pėstiesiems ir verslui. Tačiau plano koncepcijos rengėjai aiškino, kad tai labai daug kainuojantys projektai ir artimiausią dešimtmetį jie būtų vargiai įgyvendinti. „Senamiesčio plėtra galima ir taikant transporto apribojimus“, – sakė G.Šinkūnas.

2013-2023 metų bendrojo plano koncepcijos pristatymo metu taip pat buvo pateiktas siūlymas geležinkelio bėgiais sujungti Kauno ir Vilniaus oro uostus.

„Tam reikėtų Kaune nutiesti geležinkelio bėgių atkarpas, sujungsiančias oro uostą su Kauno ir Pravieniškių geležinkelio stotimis“, - aiškino M. Noreika.

Su bendrojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita ir koncepcija galima susipažinti Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriuje, Laisvės al. 96, įmonėje „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A ir UAB „Lyderio grupė“, Savanorių pr. 363 – 306, Kauno miesto seniūnijose, tinklalapiuose www.kaunas.lt ir www.kaunoplanas.lt

Žymės:

Griežtai draudžiama portalo "Kas vyksta Kaune" medžiagą naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse arba platinti medžiagą be raštiško sutikimo. Jei sutikimas gautas, privaloma nurodyti "Kas vyksta Kaune" kaip informacijos šaltinį.

PARAŠYK FACEBOOK KOMENTARĄ

KOMENTUOTI


Skaityti komentarus (1)

Populiariausios naujienos